de Rohan Henri II (Anri II de Rohãnas) 1579 08 25Blain (į šiaurę nuo Nantes’o) 1638 02 28Königsfelden (Berno kantonas; palaidotas Ženevoje), Prancūzijos hugenotų vadas, karo veikėjas. Rohanų giminės. Henrikui Navariečiui Burbonui tapus Prancūzijos karaliumi Henriku IV (1589) Burbonai ir Condé perėjo į katalikybę, o Rohanai (tolimi jo giminaičiai pagal motinos liniją) išsaugojo ištikimybę protestantizmui ir tapo jo vadais. Henrikas IV siekė Rohanus įvairiais būdais patraukti į savo pusę; 1603 H. II de Rohanas gavo kunigaikščio titulą ir buvo paskirtas Prancūzijos kariuomenės šveicarų vadu. 1610, Henrikui IV žuvus, tapo Prancūzijos hugenotų vadu. Gynė hugenotų interesus, tarpininkavo tarp jų ir Marijos Mediči (regentės prie mažamečio Liudviko XIII) vyriausybės. 1615–1616, 1621–22 vadovavo hugenotams per kovas su karaliaus kariuomene, bet 1622 su karaliaus rūmais susitaikė ir gavo maršalo laipsnį. 1625–29 vėl vadovavo hugenotų sukilimui, bet pralaimėjo ir pabėgo į Veneciją. Remiamas Osmanų imperijos nesėkmingai siekė Kipre įkurti protestantų valstybę. Susitaikęs vėl grįžo į Prancūziją. Nuo 1633 dalyvavo Trisdešimties metų kare (1618–48); vadovavo Prancūzijos kariuomenei Šveicarijoje kovojusiai su Habsburgais. Iš Valtellinos slėnio (Šiaurės Lombardija, prie sienos su Šveicarija) išvijo ispanus ir austrus, 1636 prie Como ežero (Lombardija) sumušė ispanus. 1637 savavališkai sudarė Prancūzijai nenaudingą sutartį ir buvo atleistas. 1638 perėjo tarnauti į Prancūzijos sąjungininko Saksonijos‑Weimaro kunigaikščio Bernhardo kariuomenę ir per Rheinfeldeno mūšį mirtinai sužeistas. Parašė Atsiminimus (Mémoires, išleista 1644–58).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką