Heñrikas Gentiẽtis (lot. Henricus de Gandavo) apie 1220Gentas 1293 06 23Tournai, viduramžių filosofas ir teologas.
Išsilavinimas ir veikla
13 a. septinto dešimtmečio pabaigoje studijavo, vėliau ir dėstė Paryžiaus universitete. Apie 1267 buvo kanauninku Tournai, apie 1277 archidiakonu Briugėje, apie 1278 archidiakonu Tournai.
Filosofijos bruožai
Patyrė neoplatonizmo, Augustino idėjų įtaką, bandė jas derinti su Aristotelio filosofija. Ontologijoje ryšku Avicenos įtaka.
Ontologija
Analizavo būties sąvoką, kurią laikė pagrindine metafizikos sąvoka. Anot jo, vienos būties nėra, yra arba būtinoji (Dievas), arba atsitiktinė (sukurtoji, daiktų) būtis. Išplėtojo esmės (essentia) sampratą, kurią siejo su logine galimybe ir su idealu, esančiu dieviškajame prote. Prieštaravo Tomo Akviniečio teiginiui, kad esmė realiai skiriasi nuo egzistencijos (existentia), manė, kad skirtumas atsiskleidžia tik Dievo kūrimo akte.
Pažinimo teorija
Pažinimo teorijoje teigė, kad žmogus juslėmis geba pažinti daiktus ir abstrakcijos pagalba suvokti bendrąsias tiesas (Aristotelio samprata), bet neklystamam, tiksliam žinojimui būtinas Dievo apšvietimas (Augustino vadinamasis iliuminatyvizmas).
Valios ir proto santykis
Valios ir proto santykio klausimu laikėsi voliuntarizmo. Anot jo, valia dorovės sprendimuose visada yra nepriklausoma ir neapribota proto, bet protas suteikia galimybę valiai rinktis. Dievas turi visiškai laisvą valią kurti, yra nesuvaržytas jokios būtinybės.
Reikšmė
Nors Henriką Gentietį kritikavo J. Dunsas Škotas ir W. Ockhamas, bet jiedu t. p. patyrė jo įtaką.
Veikalai
Parašė veikalus Įvairūs klausimai (Quodlibeta 15 d., išleista 1518), Įprastų klausimų sumos (Summae quaestionum ordinariarum, išleista 1520).