Russell Henry Norris (Henris Norisas Rãselas) 1877 10 25Oyster Bay (Niujorko valstija) 1957 02 18Princeton (Naujojo Džersio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų astrofizikas, vienas žvaigždžių evoliucijos teorijos pradininkų. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1921), Londono karališkosios draugijos užsienio (1937), Edinburgo karališkosios draugijos užsienio (1938) narys. Dr. (1900).
Išsilavinimas ir veikla
1897 baigė Princetono universitetą. 1903–05 dirbo Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) observatorijoje, 1905–47 Princetono universitete, 1912–47 Princetono universiteto observatorijos direktorius; profesorius (1911). 1947–52 dirbo Harvardo universiteto observatorijoje.
Mokslinė veikla
Atskirai nuo E. Hertzsprungo sudarė diagramą (Hertzsprungo ir Russello diagrama), siejančią žvaigždės šviesį ir temperatūrą. Remdamasis šia diagrama H. N. Russellas sukūrė savitą žvaigždžių evoliucijos koncepciją, pagal kurią žvaigždės energijos šaltinis yra jos nuolatinis gravitacinis kolapsas, t. y. žvaigždės evoliuciją lemia jos tankio didėjimas. Šios koncepcijos atsisakė, kai buvo sukurta šiuolaikinė žvaigždžių evoliucijos teorija, paremta branduolinės energijos šaltiniais. Pritaikė Meghnado Saha sukurtą atomų jonizacijos teoriją žvaigždžių atmosferoms ir vienas pirmųjų nustatė žvaigždžių cheminę sudėtį. Sukūrė užtemdomųjų dvinarių žvaigždžių teoriją, kuria remiantis apskaičiuojamos dvinarių sistemų orbitos ir parametrai.
Henry Norris Russell
Atminimo įamžinimas
H. N. Russello vardu pavadinti krateriai Marse ir Mėnulyje, asteroidas nr. 1762 Russell.
3018