Herat (Herãtas), miestas Afganistano šiaurės vakaruose, Harirudo upės slėnio oazėje; vilajeto centras.
574 300 gyventojų (2020). Plentai į Mašhadą (Iranas), Mary (Turkmėnija), Kandaharą, Mazari Šarifą. Tekstilės, maisto (cukraus, malimo, aliejaus) pramonė. Kilimų audimo, drabužių siuvimo, metalo dirbinių gamybos amatai. Karakulių, grūdų, vaisių prekyba.
2271
Architektūra
Herato citadelė (apie 7 a., perstatyta 9–10 ir 14 a.)
Išliko 14–15 a. taisyklingo plano struktūra. Citadelė Ichtiar ad-Dina pastatyta ant Aleksandro Makedoniečio laikų statinio pamatų (apie 7 a., perstatyta 9–10 ir 14 a.). Penktadieninė Masdžed-e Džami mečetė (apie 10 a., perstatyta 12 a.–14 a., apgadinta 16 a., restauruota 20 a. pirmoje pusėje). Didžioji mečetė (14 a., po žemės drebėjimo 1500 atstatyta, naujas portalas su minaretais 1936–44). Prie Herato – pastatų ansamblis (1417–38, išplėstas 1469–77): Maldų aikštė (musalla) ir kryžiaus plano mauzoliejus (fundatorė Gauhar Šad), išpuoštas tamsiai mėlynu keraminiu dekoru, mečetė, 2 medresės. Į šiaurės vakarus nuo Herato – pastatų kompleksas (1428–29), supantis 11 a. mistiko Abd Allaho Ansari kapą.
917
Istorija
330 pr. Kr. Heratą įkūrė Aleksandras Makedonietis – jis pastatydino gyvenvietę, kuri vadinta Arijų Aleksandrija. Apie 150 pr. Kr. priklausė Partų, 250 po Kr. – Kušanų karalystei. 652 užimtas arabų, ilgainiui tapo prekybos, amatų ir kultūros centru. Ypač klestėjo 12 a. valdant Guridams. 1221 Heratą užkariavo mongolai, 1380 – Timūras. Nuo 15 a. pradžios Timūridų valstybės sostinė, didžiausias Vidurinių Rytų prekybos, amatų ir kultūros centras. 1507–10 Heratas priklausė Šeibanidų, vėliau – Sefevidų valstybei. 1720 užėmė Persijos šachas Nadyras. 1749 atiteko Duranių valstybei, nuo 1863 priklauso Afganistanui. Per Afganistano karą (1978–92). 1980–89 užimtas SSRS kariuomenės.
2271