hèrbai (lenk. herb < vok. Erbe – palikimas), valstybės, žemės, miesto, korporacijos, giminės skiriamieji ženklai.

Atsirado 12 a. antrame ketvirtyje kaip skiriamieji kariniai riterių ženklai ir iš pradžių vaizduoti skyduose, ant šalmo, apsiausto, vėliavos. Vėliau pateko į monetas, antspaudus, pastatų interjerą ir eksterjerą, antkapinius paminklus, vitražus, tapybos kūrinius, kilimus, kulto ir buitinius indus, rankraščius, knygas. Kuriami pagal heraldikos taisykles. Svarbiausia herbų dalis yra įvairių formų skydas, suskaidytas (vertikaliai, horizontaliai, įžambiai) į laukus. Skydas užpildomas heraldinėmis figūromis (geometriniais motyvais, daiktų, žmonių, žvėrių vaizdais), simbolizuojančiomis herbo turėtoją (asmuo, valstybė, jos sritis ar miestas). Be skydo, herbas dažnai turi šalmą, karūnėlę, arba raištį, šalmo papuošalą, uždangalą, mantiją, skydo laikytojus, įvairius įrašus. Viename skyde kai kada komponuojami keli herbai. Svarbus herbo elementas – spalva. Klasikinės spalvos: raudona, mėlyna, juoda ir žalia; metalai – auksas ir sidabras.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas (apie 1555)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių ženklai 14 a. pabaigoje buvo visiškai panašūs į herbus arba virtę jais. Seniausi jų herbai – linijinės figūros. Tokie yra Gediminaičių stulpai (14 a. pabaigoje Kęstutaičių, nuo 15 a. vidurio visų valdančiosios Gediminaičių giminės herbas), Dvigubas kryžius (14 a. pabaigos Jogailos herbas, Kryžius), kuris 15 a. tapo sudėtine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo dalimi.

Lietuvos didikų giminių (1–18) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 15–18 a. administracinių teritorinių vienetų (19–22) herbai: 1 – Alšėniškių, 2 – Chodkevičių, 3 – Druckių, 4 – Giedraičių, 5 – Goštautų, 6 – Kęsgailų, 7 – Kiškų, 8 – Kosakovskių, 9 – Oginskių, 10 – Ostrogiškių, 11 – Pacų, 12 – Pociejų, 13 – Radvilų, 14 – Sanguškų, 15 – Sapiegų, 16 – Šemetų, 17 – Tiškevičių, 18 – Valavičių, 19 – Trakų vaivadijos (apie 1555), 20 – Vilniaus vaivadijos (Vytis; 16 a. antra pusė), 21 – Žemaičių seniūnijos (16 a. antra pusė), 22 – Smolensko žemės (15 a. pirma pusė)

14 a. atsirado pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių ir kunigaikščių herbai: raitelis su ietimi (Vilniaus), pėsčias karys (Trakų), kryžius (Voluinės), keturpėsčias lokys (Smolensko). Ponų herbai ėmė formuotis 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje. Pagal 1413 Horodlės susitarimus 47 lietuvių bajorų giminės gavo lenkų herbus; tuo buvo stiprinamas abiejų valstybių bajorų luomų tarpusavio ryšys. Horodlės herbai paspartino iki tol naudotų vietinių ženklų suheraldinimą ir kartu prisidėjo prie lenkų kultūros skverbimosi į kilmingųjų luomą. Lenkų herbai (jie dažnai turėjo vardus, pvz., Habdankas, Pobogas, Sirokomlė) Lietuvoje įgijo vietinių atmainų (kito spalvos, herbų figūros papildytos naujais elementais, įvairiomis puošmenomis). Praktikuotos ir kitokios herbo suteikimo formos. Kilmingas asmuo, šeima suteikdavo savo herbą nekilmingam asmeniui, jo šeimai; pastarasis, valdovui patvirtinus privilegiją, patekdavo į kilmingųjų (bajorų) luomą (pvz., Vilniaus miestietis M. Rudamina 1576 gavo Radvilų giminės herbo dalį). Kitu atveju žemesnės kilmės šeimos herbas būdavo papildomas kilmingesnės šeimos herbu. 15 a. pabaigoje jau dauguma bajorų turėjo savo herbus (vietinius ir lenkiškus). Daugelio giminių, pvz., Beresnevičių, Blusių, Kęstartų, Klausgailaičių, Rimvydų-Mickevičių, Skorulskių, Kojelavičių-Vijūkų, herbai turėjo senąjį lietuvišką strėlių motyvą.

Savo herbus turėjo Vilniaus, Žemaičių ir Smolensko vyskupijų kapitulos. Lietuvos miestų herbai atsirado 15 amžiuje, labiau paplito nuo 16 amžiaus: Vilniaus herbas vaizdavo šv. Kristupą (Kristoforą), Kauno – taurą, Trakų – šv. Jono Krikštytojo galvą, Merkinės ir Vištyčio – vienaragį, Veliuonos – karpį, Biržų – juodą Radvilų erelį baltoje vėliavoje, Kėdainių – pasagą su trimis kryželiais ir juodą erelio sparną su koja, Jurbarko – tris lelijas, Naumiesčio (dabar Kudirkos Naumiestis) – elnio galvą su trimis žvaigždėmis tarp ragų, Alytaus – rožę, Varnių – šv. Jurgį. Net 55 dabartinės Lietuvos miestai herbus gavo 1791–92, per Ketverių metų seimą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos valstybės (1918–40 ir nuo 1990) herbas yra Vytis (dar antspaudas, valstybės herbas, Lietuvos valstybės herbas). 1966–70 prie LSSR kultūros ministerijos veikusi Respublikos heraldikos komisija patvirtino 46 Lietuvos miestų ir miestelių herbus; Lietuvos heraldikos komisijos (po 1990) teikimu patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės herbas ir daugiau kaip 200 vietovių herbų.

Vilniaus vyskupijos kapitulos renesansinis herbas

Herbus kaip istorijos šaltinį tiria heraldika.

Žemaičių vyskupijos kapitulos herbas (1738)

-herbas

Lietuvos heraldika t. 1 Vilnius 1998; E. Rimša Heraldika: Iš praeities į dabartį Vilnius 2004; J. Szymański Herbarz średniowiecznego rycerstwa polskiego Warszawa 1993; T. Gajl Herby szlacheckie Rzeczpospolitej Obojga Narodów Gdańsk 2003.

1185

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką