herbicdai (lot. herba – žolė + caedo – žudau), cheminės medžiagos, kurios naikina piktžoles arba stabdo jų augimą. 1932 Prancūzijoje susintetintas pirmasis organinis herbicidas dinitroortokrezolis, 1941 Jungtinėse Amerikos Valstijose – dichlorfenoksiacto rūgštis. Herbicidai plačiai paplito po II pasaulinio karo. Pagal cheminę sudėtį herbicidai skirstomi į grupes: alkilfosforo rūgšties dariniai, aromatiniai aminai, benzoinės rūgšties dariniai, fenoksirūgščių preparatai, heterocikliniai junginiai, karbamino ir tiokarbamino rūgšties, sulfurono, triazinų dariniai ir kelių herbicidų mišiniai. Pagal selektyvumą herbicidai skirstomi į neselektyviuosius (visuotinio veikimo) ir selektyviuosius (atrankinius). Neselektyvieji herbicidai naikina visus augalus, selektyvieji – tik tam tikras augalų grupes (magnolijainius arba lelijainius). Pagal veikimo būdą herbicidai skirstomi į kontaktinius ir sisteminius. Kontaktiniai herbicidai pažeidžia tas augalo dalis, ant kurių patenka. Sisteminiai herbicidai nepažeidžia sąlyčio vietos, bet prasiskverbia pro dengiamuosius audinius į augalo vidų ir sutrikdo fiziologinius procesus (fotosintezę, kvėpavimą, transpiraciją). Pagal patekimo į augalus būdą herbicidai skirstomi į antžeminius (į augalo vidų patenka pro lapus ir stiebus), dirvinius (patenka pro dygstančių piktžolių šaknis), mišrius (patenka pro lapus, stiebus ir šaknis), pagal naudojimo laiką – į purškiamus prieš sėją, sėjos, vegetacijos pradžioje, prieš javų, linų, rapsų derliaus nuėmimą, nuėmus jį, pagal nuodingumą – į labai nuodingus, nuodingus ir kenksmingus. Dirbant su herbicidais laikomasi bendrų darbo su nuodingomis cheminėmis medžiagomis reikalavimų ir darbų saugos taisyklių. Dotnuvoje 1942 kontaktinius herbicidus (geležies sulfato, raphanito, kalio chlorato) tyrė A. Stancevičius ir J. Dagys, 1951 sisteminius herbicidus 2,4‑D ir 2M‑4CH – M. Strukčinskas. Nuo 1958 herbicidų naudojimas daugiausia tirtas Lietuvos Žemdirbystės instituto Vokės filialo Herbicidų laboratorijoje (jai vadovavo J. Monstvilaitė, I. Kavoliūnaitė, O. Šakalienė), instituto kituose padaliniuose ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Naujų herbicidų registracijos bandymai daromi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute Dotnuvoje. Piktžolių naikinimą herbicidais tiria herbologija. Daugiausia herbicidų buvo išpurškiama 9 dešimtmetyje. 1986 išpurkšta 7420 t (3,06 kg/ha ariamosios žemės), 2000 – 1023 tonos (0,35 kg/ha herbicidų).
2290