Usener Hermann (Hermanas Ùzeneris) 1834 10 23Weilburg (Heseno žemė) 1905 10 21Bona, vokiečių filologas, mitologijos tyrinėtojas. Dr. (1858). Sankt Peterburgo mokslų akademijos užsienio narys korespondentas (1886).

Biografijos faktai

Nuo 1853 studijavo klasikinę filologiją Heidelbergo, Miuncheno, Göttingeno, nuo 1857 – Bonos universitete. 1858–61 Berlyne gimnazijoje dirbo adjunktu. Nuo 1861 dėstė Berlyno universitete, 1863 – Greifswaldo universiteto profesorius, 1866–1902 Bonos universiteto profesorius, 1874–75 dekanas, 1882–83 rektorius. Kartu su Franzu Bücheleriu Bonos universitetą pavertė to meto klasikinės filologijos centru. Tyrė klasikinę filologiją ir antikinę filosofiją, padėjo pamatus lyginamajam mitologijos mokslui.

Herman Usener

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Senovės graikų eilėdara (Altgriechischer Versbau 1887), Epikūras (Epicurea 1887), Šventasis Teodosijus (Der heilige Theodosius 1890), Švč. Trejybė (Dreiheit 1903). Kartu su Ludwigu Radermacheriu išleido Dionisijo Halikarnasiečio literatūrinius raštus (2 t. 1899–1928). Parašė religijotyros ir mitologijos veikalų: Kalėdų šventė (Weichnachtfest 1889), Sakmės apie tvaną (Die Sintfluthsagen 1899).

Baltų religijos ir mitologijos tyrimai

Svarbiausiame baltų religijos ir mitologijos tyrimams skirtame veikale Dievų vardai (Götternamen 1896) bandė atsekti religinių vaizdinių kilmę ir raidą. Laikėsi evoliucionistinio požiūrio į religijos raidą. Siekė įrodyti, kad iš pradžių buvo tikima į daugybę atsitiktinių arba taip vadinamų akimirkos dievų, vėliau iš jų susiformavo vietinės arba sritinės dievybės; kai kurioms iš jų imta priskirti vis daugiau funkcijų, todėl ilgainiui jos tapo suasmenintais visos genties garbinamais aukščiausio rango dievais, kuriems statytos šventyklos.

Tyrinėdamas ir lygindamas senovės graikų, romėnų ir baltų (lietuvių, latvių, prūsų) religinius vaizdinius, rėmėsi senosiomis prūsų ir latvių kronikomis, Jono Maleckio-Sandeckio, J. Łasickio, P. Einhorno, M. Strijkovskio, M. Pretorijaus raštais, bažnyčių vizitacijų aktais bei A. Schleicherio, W. E. J. Mannhardto, A. Bezzenbergerio tyrimais. Remdamasis J. Łasickio traktato Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus (De diis Samagitarum caeterorumque Sarmatarum et falsorum Christianorum, išleista 1615, lietuvių kalba 1969) žemaičių dievybių aprašymais, kad baltai išlaikė seniausią religijos raidos etapą, kai sritinės dievybės dar nėra įgijusios bendrų suasmenintų bruožų.

Knygos Dievų vardai skyriuje Lietuvių dievai abėcėlės tvarka atskirai aptarė prūsų, lietuvių, žemaičių dievybes, jų funkcijas, vardų kilmę.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką