heronas, diacetilmorfnas, psichiką veikianti medžiaga, narkotikas. Balti rombo pavidalo kristalų milteliai. Bekvapiai, kartaus skonio. Gerai tirpsta vandenyje. Heroinas gaunamas chemiškai perdirbant morfiną, už jį 4–8 kartus stipresnis ir nuodingesnis. Heroino cheminė sudėtis panaši į endorfinų, todėl heroinas, patekęs į virškinamąjį traktą, centr. nervų sistemą prisijungia prie nervinių ląstelių opiatų receptorių. Malšina skausmą ir kosulį, sutraukia vyzdžius, lėtina kvėpavimą, pulsą ir virškinimą. Heroinas gerai prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą, veikia greitai, sukelia didelę euforiją. Kai kuriems žmonėms sukelia silpnumą, pykinimą, depresiją. Heroinas vartojamas inhaliuojant arba leidžiamas į veną ar poodį. Prie heroiną greitai priprantama, reikia vis didesnių dozių. Ilgiau vartojant organizme nesigamina endorfinai, todėl nutraukus heroino vartojimą reiškiasi stiprūs abstinencijos požymiai: skausmas visame kūne, silpnumas, pykinimas, nemiga, vėmimas, viduriavimas. Ilgalaikis heroinas vartojimas lemia psichinę ir fizinę degradaciją, visišką psichologinę ir fizinę priklausomybę. 1874 heroiną susintetino C. R. A. Wrightas (Didžioji Britanija) kaip vaistą skausmui malšinti. Lietuvoje heroiną gaminti ir platinti draudžiama.
2271