Hèsenas (Hessen), federacinė žemė Vokietijos vidurinėje dalyje.

vaizdas nuo Wasserkuppės kalno Rhöno kalnagūbryje

Plotas 21 114,8 km2. 6,295 mln. gyventojų (2021).

Centras – Wiesbadenas (279 000 gyventojų, 2021); didžiausias miestas – Frankfurtas prie Maino (759 200 gyventojų, 2021); abu priklauso Reino-Maino aglomeracijai. Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Kasselis (200,4), Darmstadtas (159,6), Offenbachas (131,3), Hanau (98,5).

Hesenas suskirstytas į 3 apygardas: Darmstadto, Giesseno ir Kasselio.

Heseno vidurį užima Reino aukštupio žemumos dalis. Vakaruose į Heseno teritoriją įsiterpia Reino Skalūninių kalnų kalnagūbriai: Taunusas, Westerwaldas, Rothaaras. Rytuose yra Vogelsbergo kalnagūbris, dalis Rhöno kalnagūbrio (Heseno aukščiausia vieta – Wasserkuppės kalnas, 950 m), pietryčiuose – dalis Spessarto kalnagūbrio, pietuose – dalis Odenwaldo.

Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio temperatūra 0–1 °C, liepos – 17–19 °C. Per metus iškrinta 500–1300 mm kritulių.

Daug upių; didžiausios: Reinas (juo eina Heseno pietvakarinė riba), Mainas, Lahnas, Fulda, Werra. Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, rudžemiai, Reino slėnyje – salpžemiai. Miškai (daugiausia ąžuolynai, bukynai, bukų‑kėnių) užima apie 41 % Heseno teritorijos.

Kasama kalio druska (daugiausia prie Werros upės), rusvosios anglys (netoli Frankfurto prie Maino ir Kasselio), gaunamos gamtinės dujos. Metalo dirbinių (plieno konstrukcijų), mašinų (staklių), transporto priemonių (daugiausia automobilių, tarp jų – Opel), tiksliųjų prietaisų gamyba, chemijos (Höchst koncerno įmonės), elektrotechnikos, tekstilės, odos ir avalynės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Nuo 1990 plėtojama moderniųjų technologijų (daugiausia elektronikos) pramonė. Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Reino-Maino aglomeracijos miestuose (Frankfurte prie Maino, Darmstadte, Offenbache, Hanau, Wiesbadene), t. p. Kasselyje, Giessene, Wetzlare, Rüsselsheime.

Gudensbergo miestelis Heseno šiaurėje

Intensyvusis žemės ūkis; žemės ūkio naudmenos užima 45 % Heseno teritorijos. Auginama javai (daugiausia kviečiai, miežiai), bulvės, cukriniai runkeliai, daržovės, vaismedžiai; kalnų šlaituose – vynuogynai. Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Miškų ūkis.

Per Heseno teritoriją eina svarbiausi keliai, jungiantys Vokietijos šiaurinę dalį su pietine dalimi. Laivuojamos Reino, Maino upės. Frankfurte prie Maino yra tarptautinis oro uostas.

Turizmas. Daug balneologijos kurortų (Wiessbadenas, Bad Homburgas, Bad Herfeldas, Bad Vilbelis, Bad Nauheimas ir kiti).

Istorija

Per germanų tautų kraustymąsi apgyvendintas chatų, kuriuos 8 a. pradžioje apkrikštijo šv. Bonifacas, jų žemės prijungtos prie Frankų imperijos. Nuo 10 a. Heseną valdė įvairios grafų dinastijos.

1130 atiteko Tiuringijos landgrafystei, 1247 mirus paskutiniam landgrafui Henrikui Raspui – jo dukterėčiai, Brabanto kunigaikščio Henriko II žmonai Sofijai. Jai valdant Hesenas tapo atskira landgrafyste, 1265 atiteko Sofijos sūnui, vadinamosios Brabanto dinastijos pradininkui, Henrikui I (nuo 1292 kunigaikštis). Vėliau landgrafai plėtė Heseno teritoriją, daug kariavo su kaimynu Mainzo arkivyskupu.

Žymiausias Heseno valdovas Pilypas Didysis (valdė 1509–67) 1526 įvedė liuteronybę, kitais metais įsteigė pirmąjį Europoje protestantišką Marburgo universitetą. Po Pilypo Didžiojo mirties Hesenas padalytas jo keturiems sūnums. Dvi giminės šakos ilgainiui išmirė, jų žemės atiteko likusioms šakoms – Jurgio I palikuoniams Heseno-Darmstadto valdovams ir Vilhelmo I įpėdiniams Heseno-Kasselio landgrafams.

Heseno-Kasselio valdovui 1803 suteiktas kurfiursto statusas, Hesenas-Darmstadtas 1806 tapo didžiąja kunigaikštyste.

Per 1866 Austrijos–Prūsijos karą Hesenas-Kasselis parėmė Austriją, po karo jį aneksavo Prūsija. 1867 Prūsija sujungė Heseną-Kasselį, Nassau, dalį Heseno-Darmstadto ir Frankfurtą į Heseno-Nassau provinciją (centras – Kasselis). Hesenas-Darmsadtas liko didžiąja kunigaikštyste, po I pasaulinio karo pabaigos tapo Vokietijos žeme.

Po II pasaulinio karo Heseno teritorija buvo Jungtinių Amerikos Valstijų okupacinėje zonoje. 1946 Heseno-Nassau ir Heseno-Darmstadto teritorijoje įsteigta Heseno žemė.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką