Hiados
Hiãdos, Hiãdės, Mellote 25, artimiausias Saulei (nuotolis apie 151 l.y.) padrikasis žvaigždžių spiečius. Yra Tauro žvaigždyne. Spiečių sudarančių žvaigždžių pagrindinė dalis telkiasi apie 10° spindulio srityje ties šviesiausia Tauro žvaigžde Aldebaranu, kuris pats spiečiui nepriklauso. Manoma, Hiadas gali sudaryti iki apie 400 žvaigždžių. Iki dabar Hipparchos matavimais patvirtinta apie 220 šio spiečiaus narių. Tai daugiausia pagrindinės sekos vidutinės ir mažos masės (mažiau kaip 3Μ⨀; čia Μ⨀ – Saulės masė) A, F, G, K, M spektrinių klasių žvaigždės. Bendra spiečiaus masė (300–460)·Μ⨀. Μanoma, spiečiaus žvaigždės susiformavo maždaug prieš 625 ± 50 mln. metų ir sunkesnių už helį elementų turi apie 40 % daugiau, negu jų yra Saulėje. Apie keturiasdešimt Hiadų žvaigždžių matomos plika akimi, šviesiausios jų sudaro Tauro žvaigždyno vadinamą galvą.
Hiado spiečiaus tyrimai labai svarbūs, nes remiantis jų duomenimis galima nustatyti Visatos objektų nuotolių skalę (matuojant atskirų žvaigždžių paralaksus randami atstumai iki jų ir apskaičiuojami jų absoliutieji ryškiai, kuriuos žinant galima rasti atstumus iki tokių pat tolimesnių žvaigždžių, kurių paralaksų išmatuoti jau neįmanoma). Hiados rašytiniuose šaltiniuose minimos apie 1000 pr. Kr.; kad tai žvaigždžių spiečius, paaiškėjo 1908, kai Lewisas Bossas (Jungtinės Amerikos Valstijos) nustatė, jog Hiados juda vienodu erdviniu greičiu. Buvo nustatyta, kad tokiu pat greičiu juda ir Prakarto spiečius Vėžio žvaigždyne, ir kai kurios po visą dangų išsidėsčiusios žvaigždės (jie visi ir Hiados sudaro Hiadų srautą). Manoma, dauguma šio srauto žvaigždžių yra pabėgę Hiadų nariai ir kad visas spiečius suirs per keliasdešimt milijonų metų.
3056