hialoplazma

hialoplazmà (gr. hyalos – stiklas + plasma – lipdinys, darinys), augalų ir gyvūnų ląstelių citoplazmos dalis, esanti tarp jos struktūrinių komponentų – organelių ir intarpų. Užima didžiąją ląstelės dalį; optiškai vienalytė. Hialoplazmą sudaro vanduo (didžiąją dalį), jame ištirpusios neorganinės ir organinės medžiagos, fermentai, smulkūs grūdeliai, fibrilės, kurios jungia organeles, mikrovamzdelius, laisvas ribosomas. Hialoplazma lemia ląstelės elastingumą, joje kaupiasi adenozintrifosfatai (ATP), intarpai, pernešamos aminorūgštys, nukleotidai, angliavandeniai, jonai.