hibèrna (lot. žiemos stovykla), mokestis, 17–18 a. mokėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos samdytai kariuomenei išlaikyti jai stovyklaujant.
Pakeitė natūrinę prievolę. Lenkijoje įvestas 1649, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – 1676.
Buvo renkamas iš karališkųjų (valstybinių) ir bažnyčioms bajorų dovanotų žemių, kai kurių pirklių ir žydų (nuo 1696). Rinkdavo paskirtos komisijos, po 1717 – pati kariuomenė. Lenkijoje hiberna buvo renkama nuo lanų, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuo dūmų (po 14 auksinų nuo dūmo). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1679 buvo 49 594 dūmai, hibernos surinkta 648 860 auksinų, 1700 – atitinkamai 46 679 ir 653 506. Daugiausia dūmų buvo Žemaitijoje (11 806), Kauno (3885), Upytės (3030), Trakų (2920), Ašmenos (3351) apskrityse, mažiausiai – Naugarduko (226), Minsko (420) ir Mozyriaus (433) apskrityse. 1717 hiberna sudarė 487 661 auksiną.
Hiberną 1775 panaikino Abiejų Tautų Respublikos Seimas, ją pakeitė puse padūmės mokesčio.
2808