Hidãspo mšis, makedonų ir indų mūšis per Aleksandro Makedoniečio žygį į Rytus. Įvyko 326 06 pr. Kr. prie Indo upės kairiojo intako Hidaspo (dabar Džhelamas).
Šalių pajėgos
Aleksandro Makedoniečio kariuomenės (apie 30 000 žm.) Hidaspo rytiniame krante laukė Pandžabo valdovo Poro kariuomenė (apie 30 000 pėstininkų, apie 4000 raitelių, 300 karo vežimų, 200 kovos dramblių).
Mūšio eiga
Priešui suklaidinti vakariniame krante liko apie 11 000 makedonų karių, pagrindinės jėgos nužygiavo į šiaurę ir pontoniniais tiltais persikėlė per upę. Poras pasiuntė į persikėlimo vietą 2000 raitelių, visus karo vežimus (buvo sumušti) ir perrikiavo kariuomenę: pirmoje eilėje išrikiavo dramblius, antroje – pėstininkus, sparnuose – raitelius. Makedonų pėstininkai atrėmė indų puolimą, kalavijais ir ietimis luošindami dramblius privertė juos bėgti atgal ir trypti Poro pėstininkus; makedonų raiteliai įveikė Poro kavaleriją, jie ir per upę persikėlę pėstininkai apsupo priešo pėstininkus.
Nuostoliai ir padariniai
Per 8 valandų mūšį indų kariuomenė buvo sumušta (žuvo 12 000, į nelaisvę pateko 9000 žmonių, tarp jų ir sužeistas Poras – jis kovėsi ant dramblio); daug žuvo ir makedonų. Po mūšio kovų išvarginti kariai privertė Aleksandrą Makedonietį nutraukti žygį į Rytus (Hidaspo mūšis – ketvirtas ir paskutinis didelis jo mūšis).
Toje vietoje, kur su pagrindinėmis jėgomis persikėlė per Hidaspą, Aleksandras Makedonietis mūšyje žuvusiam savo žirgui Bucefalui atminti įkūrė miestą Bucefaliją, mūšio vietoje – Nikėją (pergalės deivės Nikės garbei).
Aleksandras Makedonietis ir Poras (aliejus, 1673, dailininkas Ch. Le Brunas, Luvras Paryžiuje)
1489