hidratãcija, vandens prisijungimas prie įvairių medžiagų. Vykstant hidratacijai susidaro hidratai ir kristalohidratai. Oksidų cheminės sąveikos su vandeniu produktai yra šarmai, rūgštys ar amfoteriniai junginiai, pvz., vanduo reaguodamas su kalcio oksidu sudaro kalcio hidroksidą (technikoje šis procesas vadinamas kalkių gesinimu). Sieros rūgšties anhidridą (sieros trioksidą) arba azoto dioksidą veikiant vandeniu gaunama atitinkamai sieros rūgštis H2SO4 ir azoto rūgštis HNO3. Hidratuojant arseno trioksidą susidaro silpna arsenito rūgštis (amfoterinis junginys). Iš organinių junginių dažniausiai hidratuojasi nesotieji junginiai. Dažniausiai hidratacija vyksta, jei yra šarmų, rūgščių ar heterogeninių katalizatorių (katalizinė hidratacija). Organinių junginių hidratacija svarbi organinėje sintezėje: hidratuojant alkenus gaunami alkoholiai, pvz., etanolis iš eteno, hidratuojant acetileną (katalizatorius Hg2+ druskos) gaunamas acetaldehidas. Dėl hidratacijos elektrolitai disocijuoja į jonus (elektrolitinė disociacija). Biologinėse sistemose dėl hidratacijos organizmo įvairūs substratai sujungia vandenį, kuris yra hidratinio apvalkalėlio – ląstelės protoplazmos sujungto vandens dalis. Nuo hidratacijos priklauso daugelis biologinių procesų: jonų hidratacija laiduoja jonų prasiskverbimą į ląstelę, baltymų hidratacija – jų fermentinį aktyvumą.
9