hidrinimas

hdrinimas, vandenilio prijungimo prie organinio junginio chemine reakcija. Lengviausiai hidrinami junginiai su dvigubuoju arba trigubuoju cheminiu ryšiu, pvz., iš acetileno gaunamas etenas arba etanas \(\text{CH} \: \equiv \: \text{CH} \: \xrightarrow{\text{H}_2} \: \text{CH}_2 \: = \: \text{CH}_2 \: \xrightarrow{\text{H}_2} \: \text{CH}_3 \text{CH}_3\), iš benzeno – cikloheksanas, iš naftaleno – tetralinas, iš oleino rūgšties – stearino rūgštis. Hidrinimo atvirkštinė reakcija – dehidrinimas (tam tikromis sąlygomis tarp šių reakcijų susidaro cheminė pusiausvyra). Dažniausiai hidrinama neaukštoje (20–200 °C) temperatūroje esant katalizatorių (platina, nikelis, kai kurių metalų oksidai). Hidrinimas naudojamas organinėje sintezėje (vieniems junginiams gauti iš kitų), skystiesiems riebalams versti kietaisiais (margarino, techninių riebalų gamyba). Hidrinama saulėgrąžų, vilnamedžių, žemės riešutų aliejus, jūrinių žinduolių riebalai; temperatūra 190–250 °C, slėgis 0,15–2 MPa. Biologinėje sistemoje vykstantį hidrinimą ir dehidrinimą reguliuoja kofermentas NAD ir tam tikri fermentai.