hidrochòrija (hidro… + gr. chōreō – judu, plintu), augalų vaisių, sėklų, sporų ir vegetatyvaus dauginimosi organų (šakniastiebių, stiebagumbių, gemalinių pumpurų) plitimas vandeniu. Būdinga vandens (plūdė, plunksnalapė), pakrančių (šiurpis, monažolė) ir pelkėtų vietų augalams (ratainytė, blužnutė). Jų vaisiai ir sėklos turi priedėlių, išaugų, ertmių, kuriuose yra oro, arba storą sluoksnį gleivių, neleidžiančių greitai nuskęsti. Hidrochorija vadinamas ir kitų, specialiai neprisitaikiusių augalų plitimas vandeniu.
849