Hipoltas (Hippolytos), graikų mitologijoje – Atėnų karaliaus Tesėjo ir amazonių valdovės Antiopės sūnus. Garbino medžioklės deivę Artemidę, daugiausia laiko praleisdavo medžiodamas; niekino meilę. Įsižeidusi meilės deivė Afroditė privertė Hipolito pamotę Faidrą jį pamilti. Hipolitas atstūmė Faidrą, todėl ši apšmeižė jį tėvui, o pati nusižudė. Įpykusio Tesėjo prašomas Poseidonas nubaudė apšmeižtąjį: pajūryje Hipolito žirgus pabaidė iš bangų išniręs jautis – iškritęs iš vežimo Hipolitas velkamas mirė.
Mito motyvas apie klastingą žmoną, kurią iš proto varo draudžiamos meilės aistra, tapo Euripido ir Senekos tragedijų bei klasicizmo laikotarpio autorių (tarp jų – J. B. Racine’o) kūrinių siužetu.