hitlerjùgendas (Hitler-Jugend), nacių Vokietijos jaunimo organizacija (1926–45).
Įkurtas 1926 07 Weimare vietoj Nacionalsocialistų partijos Jaunimo lygos (įkurta 1922; nuo 1924 vadinta Didžiosios Vokietijos jaunimo judėjimu).
Tikslas – auklėti ir lavinti jaunimą remiantis nacių principais bei plėsti visų vadinamosios naujosios Vokietijos gyvenimo sričių kontrolę. Vadovai: Kurtas Gruberis (1926–31), Balduras von Schirachas (1931–40), Arturas Axmannas (1940–45). 1935 hitlerjugendas vienijo apie 60 % Vokietijos berniukų; 1936 kitos panašios organizacijos uždraustos.
Sukakus 10 metų vokietis berniukas buvo registruojamas ir tiriamas (pirmiausia rasinis grynumas). Tinkami kandidatai nuo 13 iki 18 metų būdavo hitlerjugendo nariais. Jie mokėjo 4 fenigų nario mėnesio mokestį, turėjo dėvėti uniformą (rudi marškiniai, juodos trumpikės, ant rankovės – baltas raištis su svastika). Fizinis ir karinis organizacijos narių lavinimas buvo labiau vertinamas nei akademinis. Hitlerjugendo stovyklose vaikai mokyti naudotis ginklais, studijavo karo strategiją ir taktiką, lavinosi fiziškai. Pagal amžiaus grupes buvo suskirstyti į padalinius, gyveno mažai prižiūrimi tėvų, auklėjami spartietiškai, remiantis draugiškumo, pasišventimo nacių idėjoms principais, siekiant išugdyti arijų nacių lyderių kartą. Sulaukę 18 metų galėjo stoti į Nacionalsocialistų partiją ir iki 21 metų atlikdavo darbo ar karo tarnybą. Analogiška hitlerjugendui buvo Vokietijos mergaičių sąjunga, auklėjanti mergaites draugiškumo, atsidavimo šeimai ir motinystei principais.
hitlerjugendo maršas Miunchene (1935)
Paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis A. Hitleris panaudojo hilterjugendo dalinius Berlynui ginti. Po karo Sąjungininkai hitlerjugendą pripažino apgautų vaikų organizacija, jos nariai nebuvo persekiojami.