Hlebavičia, 15–17 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Katalikai, kilę iš etninės Lietuvos.

Hlebavičių herbas Leliva (lenk. Leliwa)

Pirmasis žinomas – iš 15 a. antros pusės Hlebas Vėževičius. Per herbą (Leliva) giminiavosi su tuo metu įtakingais didikais Manvydais. Dėl to ir dėl glaudžių ryšių su valdančiąja Jogailaičių dinastija iškilo Hlebo Vėževičiaus sūnūs Jurgis, Stanislovas ir Petras.

Hlebavičiai nuolat būdavo skiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusiškų žemių (Smolensko, Polocko, Vitebsko) vietininkais arba vaivadomis, neretai – centrinės valdžios pareigūnais (buvo Vilniaus ir Trakų vaivados, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkos, iždininkai). Pasižymėjo 15 a. pabaigos–16 a. pirmos pusės karuose su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, dalyvavo pasiuntinybėse.

Smolensko vietininkas (1492–99), vėliau vaivada (1508–14) Jurgis (m. po 1520) ir jo sūnus Mikalojus (m. 1514) išgarsėjo gindami Smolenską. Vitebsko vietininkas (1495–1501), vėliau Polocko vaivada (1501–13) Stanislovas (m. 1513) 1492–1511 buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės derybininkų su Maskva. Jurgis savo giminės herbą suteikė Brastos muitininkui Mykolui Jozefavičiui, taip padėjo šiai žydų giminei įsitvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiajame elite.

Hlebavičių įtaką ypač sustiprino Jurgio sūnaus Jono (m. 1549) veikla. Kaip ištikimas Bonos Sforzos šalininkas, jai konfliktuojant su Lietuvos ponais parėmęs Žygimanto Augusto kandidatūrą į didžiojo kunigaikščio sostą, jis 1542 tapo Vilniaus vaivada, 1546 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu. Buvo vienas turtingiausių Lietuvos didikų: pagal 1528 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymą duodavo 148 raitelius (atitiko 1184 valstiečių tarnyboms) iš savo ir dar 88 iš žmonos valdų. Valdovo pavyzdžiu kūrė savo dvarą (jo pareigūnai vadinti maršalkomis, pakamariais ir kita). Ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo gimine išsaugojo ir jo sūnus Jonas (m. 1590). Jaunystėje lavinosi Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatoriaus dvare, kurį laiką buvo Žygimanto Augusto dvariškis, 1580–86 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis iždininkas, 1586–90 – Trakų vaivada. Perėjęs į evangelikų reformatų tikėjimą globojo kalvinų spaustuvę Vilniuje, rėmė Andrių Volaną ir Joną Lasickį.

Paskutinis žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjas iš Hlebavičių giminės – Smolensko vaivada Jurgis Karolis (m. 1669), 17 a. vidurio karų su Rusija ir Švedija dalyvis. 1655 atsisakė pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią, nors buvo vedęs Kėdainių sutarties su švedais (1655) iniciatoriaus Jonušo Radvilos seserį Kotryną. Aktyviai dalyvavo rengiant Andrusovo paliaubas (1667) su Rusija. 1668–69 – Vilniaus vaivada.

-Hlebavičius; -Hlebas Vėževicius; -Jurgis Hlebavičius; -Stanislovas Hlebavičius; -Petras Hlebavičius; -Mikalojus Hlebavičius; -Jonas Hlebavičius; -Jurgis Karolis Hlebavičius

2336

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką