Hohokãmo kultūrà, indėnų archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 300 pr. Kr.–1400 po Kr. Šiaurės Amerikos pietvakarinėje dalyje – prie Gilos ir Salto upių (dabartinė vidurinė bei pietinė Arizona ir Sonora). Išskyrė H. S. Gladwinas pagal Gilos upės slėnyje 1928 kasinėtas gyvenvietes; kultūra pavadinta pagal išnykusios hohokamų genties vardą.
Manoma, Hohokamo kultūra susiklostė susiliejus medžiotojų ir žemdirbių kultūroms. Šios kultūros žmonės buvo žemdirbiai, naudojo drėkinimo sistemas, augino pupas, kukurūzus, moliūgus ir vilnamedžius. Kultūrai būdinga akmeniniai įrankiai, molinės ir akmeninės figūrėlės, spalvota keramika (lipdyta įvairių formų, puošta pirštų įspaudais, išdegta, tamsiai geltonos spalvos, tapyta raudonais, baltais ir juodais ornamentais), pinti daiktai.
Hohokamo kultūros keramika
Hohokamo kultūros skiriami 4 laikotarpiai: ankstyvasis (300 pr. Kr.–500 po Kr.), kolonijinis (500–900), sėslusis (900–1100) ir klasikinis (1100–1400). Ankstyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno atvirose gyvenvietėse, pusiau žeminėse (virš negilios duobės iš medžio statytas 1 patalpos kvadratinis pastatas), apdrėbtose moliu. Augino kukurūzus, rinko maistą, medžiojo, pradėjo naudoti drėkinimo sistemas (Gilos upės slėnyje aptikta apie 4,8 km ilgio drėkinimo kanalo įrenginių). Kolonijiniu laikotarpiu tobulėjo (kanalai tapo siauresni ir gilesni) ir plito drėkinimo sistemos, pradėta auginti vilnamedžius, padaugėjo gyventojų. Plėtojosi amatai, dirbiniai įvairių formų, įmantrūs; rasta meno dirbinių. Sėsliuoju laikotarpiu gyvenvietes imta juosti sienomis, pradėta lieti spalvotuosius metalus (rasta varinių dirbinių, išlietų vaško formose).
Klasikiniu laikotarpiu įvyko architektūrinių pakitimų (manoma, dėl iš Salto upės regiono atsikėlusių Salado indėnų): atsirado bendruomeninės paskirties pastatų, statytų iš nedegtų plytų ant didelių platformų, su kiemu. Imta auginti ir pupas, moliūgus. 14 a. drėkinimo kanalai išplito visame Salto upės slėnyje (buvo daugiau kaip 241 km ilgio kanalų, kai kurie 20 a. atnaujinti). 1350–1450 dėl nežinomų priežasčių Hohokamo kultūros gyvenvietės buvo apleistos. Manoma, šios kultūros žmonės buvo pimų ir papagų protėviai.