Hòkonas V Mãgnusonas Senàsis (Håkon V Magnusson den Eldre) 1270 04 10 1319 05 08, Norvegijos karalius (1299–1319). Ulfingų dinastijos. Magnuso VI Įstatymų Leidėjo, sūnus. Sostą paveldėjo iš brolio Eriko II. Panaikino barono titulą, priešiškus aristokratus atleido iš karaliaus tarybos narių, įgijo teisę skirti aukštuosius dvasininkus. Taip sustiprino karaliaus valdžią. Kariavo su Danija ir Švedija. Bandė apriboti Hanzos įtaką. Perkėlė karaliaus rezidenciją iš Bergeno į Oslą, čia pastatydino Akershuso pilį (naudota iki 1815); valdymo centro perkėlimas iš Šiaurės jūros pakrančių į rytus vėliau susilpnino Norvegijos ryšius su vakarų valdomis – Grenlandija ir Islandija, sumažėjo muitų pajamos iš prekybos. Įsteigė karališkąją kanceliariją. Meno globėjas. Su Hokonu V Magnusonu Senuoju baigėsi vadinamasis Norvegijos aukso amžius ir norvegiškoji dinastija: sosto įpėdiniu paskyrė vaikaitį (sūnų neturėjo), dukters Ingeborgos ir Švedijos princo Eriko sūnų Magnusą Eriksoną.
1412