huaʼer muzikos tradicija, Gansu ir Činghai provincijose, Ningsios chuėjų autonominiame rajone bei Šiaurės vidurio Kinijoje puoselėjama muzikavimo tradicija. Devynių etninių grupių (hanų, hujų (hui), tibetiečių, tujų (tu), mongolų, dongšiangų, salarų, bonanų, uigūrų) muzikos tradicija gyvuoja nuo Mingų dinastijos laikų (daugiau nei 600 metų). UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2009).
Huaʼer muzika pasižymi gausiu tradiciniu repertuaru, pavadintu etninių grupių, miestų arba gėlių vardais (tujų genties ling, Baltojo bijūno ling). Ji grįsta pentatonine gama, būdinga aukštos natos, platus diapazonas, laisvas rimas ir labai įvairi raiška. Dainų tekstai kuriami improvizuojant, tačiau laikantis tam tikros formulės; kiekvieną jų sudaro 3, 4, 5 arba 6 eilutės, kiekvieną eilutę – 7 ženklai, turintys savo metrą.
Dainose pasakojama apie jaunuolių meilę, sunkų darbą, nuovargį dirbant ūkyje, vyrų ir moterų silpnybes ar dainavimo džiaugsmą. Hua’er dainos dainuojamos kaimo žmonių dirbant laukuose ar keliaujant, jos atliekamos ir daugiau nei šimto kasmetinių tradicinių Hua’er festivalių ir švenčių metu. Ši muzika yra proga pramogauti kaimo žmonėms, išreikšti asmeninius jausmus, socialiai bendrauti, skatina skirtingų etninių grupių kultūros mainus. Iki šių dienų išliko daugiau nei 100 skirtingų huaʼer melodijų.
Hua’er muziką gali atlikti solistai, duetai, dainininkų grupės. Nors hua’er dainininkai dažnai būna neišsimokslinę, bet visuomenėje jie yra gerbiami dainininkai, kartais net turi nuosavas mokyklas.
3209