Hùbertas (lot. Hubertus) apie 656Brabantas 727 05 30Fura (dabar Tervueren, Flamandų Brabantas), katalikų vyskupas, šventasis. Minėjimas – lapkričio 3. Vyskupas (701; pirmasis Lježo vyskupas). Akvitanijos hercogo Bertrano vyriausias sūnus ir Akvitanijos karaliaus Chariberto II vaikaitis.
Huberto kultas buvo ypač populiarus viduriniais amžiais. Biografijos faktų beveik neišlikę, gyvenimas daugiausia žinomas iš legendų. Pasakojama, kad jis buvo malonumų ir pramogų, ypač medžioklės, mėgėjas. Pagal Acta Sanctorum, apie 682 Huberto žmona Leuveno grafo Dagoberto duktė Floribanne’a mirė gimdydama sūnų Floribertą. Hubertas iš sielvarto pasitraukė į Ardėnų miškus ir užsiėmė medžiokle. Anot 15 a. legendos (minima Bibliotheca hagiographic Latina, paimta iš legendos apie šv. Eustachijų, 2 a.), Didžiojo penktadienio rytą Hubertas pamatė elnią su krucifikcu tarp ragų ir išgirdo balsą, raginantį atsigręžti į Viešpatį ir gyventi šventai, balsas jam liepė nuvykti pas vyskupą Lambertą, kad šis jį pamokytų (kitose legendose pasakojama, kad istorija su elniu Hubertą pamokė gerbti gyvūnus ir užjausti juos kaip Dievo kūrinius, turinčius savo vertę; tokios legendos buvo itin paplitusios Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, čia Hubertas laikytas medžiotojų etikos pradininku). Hubertas, nuvykęs pas vyskupą Lambertą į Mastrichtą, išdalijo visus savo turtus vargšams ir studijavo teologiją, buvo įšventintas kunigu ir netrukus tapo vienu pagrindinių vyskupo Lamberto bendradarbių.
Hubertas (vitražistas Franzas Borgias Mayeris, 1848–1926, Šv. Patriko bazilika Otavoje)
708 Lamberto patarimu Hubertui išvykus į Romą, Lambertas buvo nužudytas. Anot Huberto hagiografijų, popiežiui vizijoje tai buvo atskleista ir kartu liepta Hubertą paskirti Maastrichto vyskupu. Apie 718 patyręs regėjimą Hubertas vyskupo Lamberto palaikus iš Maastrichto pervežė į Lježą, kartu čia perkėlė ir vyskupo sostą, tapo pirmuoju Lježo vyskupu. Lamberto kankinystės vietoje pastatė baziliką. Hubertas aktyviai skelbė Evangeliją tarp pagonių Ardėnuose ir Šiaurės Brabante. Laikomas Ardėnų apaštalu.
743 11 03 Huberto palaikai buvo perkelti į Šv. Petro bažnyčios Lježe pagrindinį altorių, 825 – į Andange (miestas pavadintas Saint-Hubert, Liuksemburgo provincija) benediktinų abatijos bažnyčios (pavadinta Šv. Huberto bažnyčia) pagrindinį altorių.
Atributai – elnias (dažniausiai baltas) su krucifiksu tarp ragų.
Ikonografijoje vaizduojamas kaip medžiotojas, šalia jo stovi elnias su krucifiksu tarp ragų.
Medžiotojų, miškininkų, šaulių, sportininkų, kailininkų, matematikų ir raitelių bei Lježo globėjas. Liaudies tradicijoje dar laikomas lunatikų ir epileptikų globėju, tikima, kad apsaugo šunis nuo pasiutligės.