Ibèrijos anarchstinė federãcija (Federación Anarquista Ibérica, FAI), Ispanijos ir Portugalijos anarchistų karinė revoliucinė organizacija.
20 a. 3–4 dešimtmetyje buvo didžiausio Ispanijos profsąjungų susivienijimo – Nacionalinės darbo konfederacijos – dalis. Įkurta 1927 Nacionalinėje darbo konfederacijoje anarchizmo principams išsaugoti (3 dešimtmetyje įsivyravo požiūris, kad anarchistų idealų nepavyks greitai įgyvendinti) ir vadinamajam libertariniam komunizmui (teritorinių bendruomenių anarchistinė federacija) įvesti. Remdamasi anarchizmo filosofija Iberijos anarchistinė federacija siekė, kad vyriausybės apskritai nebūtų. Jos struktūra rėmėsi autonominiais bendraminčių klubais (nehierarchiškai organizuotos slaptos 5–20 narių grupės). Neformalūs vadovai – Juanas García Oliveras ir B. Durutti. Aktyviausiai organizacija veikė Katalonijoje ir Andalūzijoje.
Iš pradžių Iberijos anarchistinė federacija buvo labiau revoliucinė organizacija (plėšdavo bankus siekdama gauti lėšų streikams organizuoti), vėliau jos veiksmai tapo nuosaikesni (1936 dalyvavo kuriant Liaudies frontą). Per Ispanijos pilietinį karą Iberijos anarchistinė federacija buvo svarbiausia anarchistų karinė jėga, jos nariai priešakinėse linijose kovojo su F. Franco daliniais. Respublikonams pralaimėjus, Iberijos anarchistinės federacijos vadovybė emigravo, po F. Franco mirties (1975) jos grupės atsikūrė (daugiausia veikia Ispanijos pietuose, narystė neviešinama), bet liko neįtakinga politine jėga.
Iberijos anarchistinės federacijos kariniai daliniai per Ispanijos pilietinį karą (Barselona, 1936)