do (esp. palikuonis), dirbtinė tarptautinė kalba. Reformuota esperanto. Vartojama kelių šalių (Lenkija, Olandija, Vokietija ir kitos) nedidelių grupelių ir pavienių asmenų; iki II pasaulinio karo pagal populiarumą buvo antroji dirbtinė kalba (pirmoji – esperanto). Sukurta 1907; vienas svarbiausių autorių – L. de Beaufront’as (1855–1935). Šios kalbos žodynas ir gramatika daugiau remiasi romanų kalbomis. Lyginant su esperanto, ido yra logiškesnė, nuoseklesnė, turi daugiau priesagų (46, esperanto – 32) ir priešdėlių (19, esperanto – 10), raidės su diakritiniais ženklais pakeistos raidžių junginiais (ŝ → sh, ĉ → ch).
L: A. Gudavičius Interlingvistikos įvadas Šiauliai 2002; D. Blanke Internationale Plansprachen Berlin 1985.
2779