„Idzing“ (Yijing, „Permainų knyga“), kinų filosofijos traktatas. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 672 prieš Kristų. Sudaro dvi dalys – grafinė su mantiniu (likimo spėjimo) tekstu, laikoma kanonine, ir komentarai Idžuan (Dešimt sparnų). Manoma, pirma dalis buvo sukurta 8–7 a. pr. Kr. (yra vienas svarbiausių ikikonfucianistinio laikotarpio filosofinių tekstų), antra – 6–4 a. pr. Kr. (priskiriama Konfucijui ir jo sekėjams). Veikale išdėstyta filosofinė sistema, kuri formavosi stebint kosmoso reiškinius ir siejant juos su gamtos bei žmogaus gyvenimo pokyčiais. Gamtos reiškinių dėsningumams suteikta filosofinė prasmė, apibendrinta in ir jang dialektika, kiekvienas šių pradų susietas su tam tikromis savybėmis. Teigiama, kad dangaus sferą suformavo chaotiškame taidzi (didžiajame pirminiame prade) glūdėjusios teigiamos jang ir či, o žemę – neigiamos in ir či dalelytės. Ilgainiui dangus atsiskyręs nuo žemės, atsiradę metų laikai, gyvybė ir visa pasaulio įvairovė. Knygos svarbiausias motyvas – visi būties procesai ir žmogaus gyvenimas yra nulemti priežastingumo. Žmogaus laimė priklausanti nuo to, ar jis gyvena pagal pasaulio raidos dėsningumus, ar jiems nepaklūsta. Ši priklausomybės sistema išreikšta 64 heksagramomis. Kiekvieną jų sudaro skirtingos linijų kombinacijos, šios – 8 trigramas, kurių kiekviena turi savo pavadinimą, prasmę, atspindi konkretų gamtos reiškinį. Traktate išdėstytas mokymas apie visatos atsiradimą ir amžinos jos raidos dėsnį davė pradžią koncepcijai apie dao, suformuluoti dialektinio mąstymo principai ir pasaulėžiūros perteikimas simboliais turėjo įtakos kinų kultūrai, filosofijai, literatūrai, menui klostytis. Lietuvių kalba išleista 2007.
201