įgaliótinis, asmuo, įgaliotas kito asmens ar valstybės institucijos atlikti ką nors jų vardu. Civilinėje teisėje – dažniausiai įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą asmeniškai, vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Tarptautinėje teisėje – valstybės sienos įgaliotinis – susitariančiųjų valstybių valstybės sienos apsaugos pareigūnas, paskirtas spręsti klausimus, susijusius su pasienio incidentų sureguliavimu.
Lietuvoje įgaliotinio teises ir pareigas reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Sovietinės okupacijos metais įgaliotiniais dar buvo vadinami kai kurie vidaus reikalų sistemos valstybės tarnautojai (pvz., operatyvinis įgaliotinis).