įgaubtumas ir iškilumas: a – įgaubtoji kreivė intervale (–∞, +∞), b – iškiloji kreivė intervale (–∞, +∞), c – iškiloji kreivė intervale (–∞, 0), įgaubtoji kreivė intervale (0, +∞)
įgaubtùmas ir iškilùmas, plokščiosios kreivės savybės. Kreivė vadinama įgaubtąja intervale (a, b), jei liestinė, išvesta per bet kurį kreivės tašką M0(x0, y0), yra žemiau kreivės lanko, atitinkančio intervalą (a, b); čia x0 yra iš intervalo (a, b). Kreivė vadinama iškiląja intervale (a, b), jei ji šiame intervale yra žemiau liestinės, išvestos per M0. Jei kreivės lygtis yra y = f(x), funkcija f(x) turi tolydžiąją antrosios eilės išvestinę f′′(x) ir intervale (a, b) f′′(x) > 0, tai kreivė šiame intervale yra įgaubtoji, o kai f′′(x) < 0, kreivė yra iškiloji. Kreivės taškas M1(x1, y1), kuriame f′′(x) = 0, o f′′(x) keičia ženklą, kai x pereina tašką x1, vadinamas perlinkio tašku.