Ignas Piščikas

Pščikas Ignas 1898 07 21Kunigiškiai (Ukmergės apskr.; dabar Anykščių rj.) 1984 06 26Vilnius, lietuvių tapytojas. 1917–18 mokėsi Štiglico techninio piešimo mokykloje Sankt Peterburge (pas V. Šuchajevą ir M. Dobužinskį). 1920–22 lankė piešimo kursus Kaune, 1924–28 studijas tęsė Kauno meno mokykloje (baigė tapybą Specialiajame skyriuje pas J. Vienožinskį). 1928–29 tobulinosi Paryžiuje (Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje), lankė Colarossi akademiją. 1934–41 mokytojavo Kybartų gimnazijoje, 1941–49 – A. Smetonos gimnazijoje Ukmergėje. 1949 ištremtas į Irkutsko sritį; 1957 grįžo į Lietuvą. 1957–65 dirbo piešimo ir braižybos mokytoju Vilniuje. Nuo 1929 dalyvavo dailės parodose (individualios 1968, 1978, pomirtinė 1998, visos Vilniuje).

Kūryba

I.Piščikas. Lietinga diena (aliejus, 1932, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

I. Piščiko kūrinių išliko nedaug (nemažai jų dingo per II pasaulinį karą). Nutapė peizažų, natiurmortų, portretų, figūrinių kompozicijų. Tapyboje vyrauja kameriniai, etiudiškai traktuojami gamtovaizdžiai ir urbanistiniai peizažai, jiems būdinga postimpresionistinė stilistika, nesudėtinga kompozicija, dinamiškas potėpis, santūrus koloritas (Notre‑Dame 1928, Kauno fragmentas, apie 1931, Klojimas 1932–33, Nameliai Žaliajame kalne, apie 1935). Sukūrė grafikos kūrinių, daugiausia oforto technika (Petro Vaičiūno portretas 1926), piešinių (Autoportretas 1957). Po karo tapė peizažus, daugiausia urbanistinius (Vilnius. Literatų gatvė 1958, Trakų pilis 1959; Senamiesčio kampelis 1963), t. p. natiurmortus (Natiurmortas su ąsočiu 1968, Rudens gėlės 1980).

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, muziejus Alka Telšiuose, Šiaulių Aušros muziejus.

P: Ignas Piščikas Vilnius 1978.

2972