ignimbritas

ignimbritas

ignimbrtas (lot. ignis – ugnis + imber – lietus), mišri vulkaninė uoliena, turinti ir lavos, ir piroklastinės uolienos požymių. Susidariusi iš uolienų (dažniausiai pemzos) ir mineralų (kvarco, feldšpatų, biotito, piroksenų) kristalų nuolaužų, išsidėsčiusių smulkių vulkaninio stiklo dalelių masėje. Stiklo dalelės būna ištęstos formos (smailėjančiais galais), plastiškai deformuotos, sukibusios ir sukepusios aukštoje temperatūroje (tuo skiriasi nuo lapilinio tufo). Susiformuoja išsiveržiant dideliam kiekiui vulkaninių dulkių, pelenų, dujų (piroklastinis srautas). Pagal sudėtį skiriamas riolitinis, dacitinis, trachitinis, andezitinis ignimbritas. Spalva šviesi: pilkšva, rausva. Struktūra porfyrinė, nuolaužinė. Tekstūra fluidinė (stikliškos dalelės išsidėsčiusios srauto judėjimo kryptimi), eutaksitinė (pertraukiama linijinė). Ignimbritas dengia didelius paviršiaus plotus aktyviose vulkaninėse srityse žemynų pakraščiuose, salų lankuose, žemynų riftuose, daugiausia – Ramiojo vandenyno Ugnies žiede. Naudojamas statybinėms medžiagoms gaminti.

2271