Iguaçu krioklys (port. Saltos do Iguaçu, Cataratas do Iguaçu, isp. Cataratas del Iguazú; Igvasù krioklỹs), krioklių kaskada Iguaçu žemupyje, apie 20 km nuo upės žiočių, Brazilijos ir Argentinos pasienyje. Vanduo krinta nuo dviejų bazaltinių slenksčių, sudarydamas daugybę pavienių srautų (krioklio sudėtinių dalių), kuriuos skiria uolos, uolėtos salos, apaugusios vešlia augalija. Bendras aukštis 72 m, plotis 2700 metrų. Krioklio debitas 1750 m3/s (lietinguoju laikotarpiu, lapkričio–kovo mėn., iki 13 000 m3/s). Turizmas. Iguaçu krioklys saugomas nuo 1916. Priklauso 2 nacionaliniams parkams: Brazilijoje – Iguaçu (pasaulio paveldo vertybė nuo 1986), Argentinoje – Iguazú (pasaulio paveldo vertybė nuo 1984). Krioklį 1541 atrado ispanų konkistadoras Álvaras Núñezas Cabeza de Vaca.
Iguaçu krioklys
1765