iktà (< arab.), muktà, vidurinių amžiais musulmonų šalyse tarnybinė skirtinė žemės valda. Minima nuo 7 a. pabaigos. 8–10 a. paplito Kalifate, 11–12 a. Seldžiukų, 13–14 a. Chulaguidų valstybėse, 12–14 a. Egipte (čia išliko iki 19 a. pradžios); buvo ir Delio sultonate. Ikta būdavo skiriama valstybės tarnautojams, valdininkams ir karininkams, kariams. Iktadaras (iktos valdytojas) turėjo teisę rinkti savo naudai mokesčius (tarp jų – ir pagalvės mokestį). Formaliai ikta nebuvo paveldima, valdovas galėjo tokią valdą atimti ir skirti kitą atlyginimą už tarnybą (pvz., tai bandė padaryti Delio sultonas Aladinas Hildžis). Ilgainiui tokios valdos ir iktadaro pareigos tapo paveldimos.
-iktadaras; -iktadarai
894