Iljiničiai

Iljničiai, 15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Kilusi iš Naugarduko apskrities. Svarbiausios valdos buvo Naugarduko (Myrius) ir Brastos (Biala, Černavčičiai) apskrityse. Pirmasis žinomas giminės atstovas, 15 a. antroje pusėje gyvenęs Jonas (Ivanas) Iljiničius, buvo Vitebsko ir Smolensko vietininkas. Katalikas (nors vardo forma slaviška). Jo karjerai didelės reikšmės turėjo tarnyba Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvare, giminystė per vedybas su įtakingomis Kęsgailų ir Daugirdų giminėmis. 15–16 a. Iljiničiai buvo Smolensko, Lydos, Kauno, Brastos vietininkai. Vieni turtingiausių Ponų Tarybos narių, pagal 1528 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymą turėjo išruošti 160 raitelių (tai atitiko 2560 feodalinių priklausomų valstiečių tarnybų).

Iljiničių naudotas herbas Korčakas (iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenklatorius, išspausdintos 1905 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Paskutinis iš Iljiničių, Jurgis Ščasnavičius (m. 1569), tarpininkaujamas savo giminaičio ir globėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo, 1547 iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Myriaus (Myro) grafo titulą. Nemažai laiko praleido Štirijos kunigaikščio dvare. Į gyvenimo pabaigą įsūnijo Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį, kuriam ir atiteko Iljiničių svarbiausios valdos su 16 a. pradžioje pradėta statyti Myriaus (Myro) pilimi.

-Jurgis Ščasnavičius; -Jonas Iljiničius; -Ivanas Iljiničius

2336