Imbarės piliakalnis

Imbarės piliakalnis

Imbars pliakalnis, piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, apie 1,5 km į vakarus nuo Imbarės kaimo, Salanto kairiajame krante, prie santakos su Pilsupio upeliu. Piliakalnį, vadinamą Pilale, iš 3 pusių supa gilūs slėniai (šlaitų aukštis iki 20 m), iš šiaurės yra aukštuma. Aikštelė pailga, 35 m ilgio pylimo (jo aukštis 1,8 m, plotis prie pagrindo 20 m) padalyta į dvi dalis; šiaurinė dalis 40 × 50 m dydžio (pietiniame pakraštyje išlikę 6 × 8 m dydžio vandens telkinio liekanų), pietinė dalis 20 × 35 m dydžio. Aikštelė nuo aukštumos atskirta 40 m ilgio grioviu (užslinkęs) ir 1,2–1,5 m aukščio pylimu; už pylimo yra antrasis griovys.

Piliakalnio vakarinėje papėdėje, prie Salanto ir į pietryčius nuo jo, už Pilsupio, aukštumoje, yra senovės gyvenvietė (apie 4 ha ploto).

Imbarės piliakalnyje 12–13 amžiuje stovėjusios pilies rekonstrukcija

1898 Imbarės piliakalnį kasinėjo J. Žiogas. 1969 piliakalnį tyrė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (Kultūros paminklų apsaugos taryba), 1978–1982, 1984–1985 ir 1987–1988 Istorijos institutas (tyrimų vadovas V. Daugudis; Lietuvos istorijos institutas). Ištirta piliakalnio apie 480 m2 ir gyvenvietės – vakarinėje dalyje apie 540 m2, rytinėje dalyje apie 120 m2 – plotas (iš viso 1140 m2). Piliakalnio aikštelėje aptiktas 0,5–2,5 m, gyvenvietėje – 0,2–2 m storio kultūrinis sluoksnis. Piliakalnyje rasta 1 tūkstantmečio prieš Kristų ilgųjų antžeminių stulpinės konstrukcijos pastatų su 3 × 3 m dydžio patalpomis, kuriuos juosė dviguba iki 0,7 m pločio medinė gynybinė siena. Aikštelės pakraščiuose išliko pirmaisiais amžiais statyto 4 m pločio ilgojo pastato (manoma, jame buvo ūkinių ir gyvenamųjų patalpų) su atvirais židiniais liekanų. Piliakalnyje 5–8 amžiuje stovėjo medinė pilis, piliakalnis buvo sutvirtintas 2–3 m aukščio pylimu iš rąstų ir žemių, 9–13 amžiaus pylimas buvo paaukštintas iki 4–5 m; pilį juosė dviguba apie 2 m pločio gynybinė siena. Aikštelės pakraščiuose buvo ilgas ūkinis gynybinis apie 3 m pločio statinys, pietryčių ir šiaurės vakarų pusėse – vartai; aptiktos apie 2 m pločio vartų vietos. Aikštelėje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Aikštelėje išliko ir 16–18 amžiaus pastatų liekanų; viename iš jų buvo koklių krosnis. Gyvenvietėje taip pat buvo antžeminių stulpinės konstrukcijos pastatų su atvirais židiniais ir rentininių 3,5 × 4 m ir 4 × 4 m dydžio pastatų liekanų. Rasta 5–8 amžiaus apie 2 m skersmens molinės krosnies geležies rūdai lydyti liekanų, daug darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytų ir žiestų puodų šukių, apdegusių grūdų. Piliakalnis įrengtas 1 tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje ir naudotas iki 12–13 amžiaus, gyvenvietėje gyventa nuo 1–2 iki 13–14 amžiaus.

Nuo piliakalnio apie 100 m į rytus žinoma vienas kapinynas (1898 J. Žiogas rado 10–13 amžiaus 33 sudegintų mirusiųjų kapus), apie 700 m į pietus kitas kapinynas (T. Daugirdas 1885–1886 rado 3 sudegintų ir 2 nedegintų mirusiųjų 10–11 amžiaus kapus).

Imbarės piliakalnio radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kretingos muziejuje, „Alkos“ muziejuje.

1161

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką