imitãcinis mòdelis, tiriamo paprasto ar sudėtingo objekto (sistemos ar jos dalių, reiškinio, proceso) matematinis modelis.
Plačiąja prasme imitacinis modelis skirtas tiriamojo objekto (pavyzdžiui, ekonominio, socialinio, politinio, informacinės sistemos, technologijos proceso) struktūros pokyčiams analizuoti ir funkcionavimo sąlygų poveikiui objektui nustatyti, siaurąja – atkartoja tiriamojo objekto struktūrą ir funkcionavimo prielaidas.
Imitacinio modelio kompiuterinė realizacija leidžia atsižvelgti į labai daug veiksnių, nuolat juos pildyti bei koreguoti pagal besikeičiančias sąlygas.
Imitacinis modelis yra dinamiškas (svarbus laiko veiksnys – tiriamas sistemos kitimas laiko atžvilgiu arba nustatoma jos būsena konkrečiu laiko momentu), adaptyvus (skirtas tikslinti, tobulinti tiriamą sistemą), taip pat gali būti determinuotas (griežtai atribotas nuo galimybės išoriškai koreguoti; egzistuoja vienareikšmė sprendinių gavimo eiga) arba tikimybinis (turintis stochastiškumo elementų, numatančių galimybę išoriškai koreguoti; galimi sprendinių įvairūs variantai, sprendinių subjektyvumo lygmens padidinimas). Galima modeliuoti įvairius atvejus (pavyzdžiui, kas būtų, jeigu būtų; kokie veiksnių reikšmių deriniai gali sukelti nepageidaujamų ar net katastrofiškų padarinių, kokie padėtų suklestėti), rodiklius, apie kuriuos nėra arba trūksta informacijos (pavyzdžiui, bankų elgsena įvykus finansų krizei, aplinkos reakcija į radioaktyvųjį užterštumą), įvairius poveikius ir vidinius mechanizmus (pavyzdžiui, pinigų ir kredito politikos reguliavimo priemonių poveikis), atlikti daugkartinius eksperimentus, leidžiančius gauti trūkstamų duomenų apie tiriamos sistemos praeitį ir duomenų apie sistemos ateitį, greitai ir paprastai patikrinti sistemos elgseną, kai realioje sistemoje neįmanoma ar rizikinga eksperimentuoti arba nėra realaus tos sistemos prototipo, taip pat kartoti eksperimentą su daugybe panašių objektų skirtingomis sąlygomis, patikrinti įvairias hipotezes, nustatyti, kodėl reali sistema reaguoja kitaip nei tikimasi.
Daugybė imitacinių modelių, prognozuojančių įvairių sistemų (pasaulio, konkrečios šalies, įvairios veiklos, organizacijos, įmonės) kitimą, kuriama tarptautinių organizacijų (pavyzdžiui, Romos klubo, Jungtinių Tautų), šalių vyriausybių, įvairių įstaigų ir įmonių užsakymu. Lietuvoje taip pat kuriami šalies, konkrečių sektorių ir įmonių plėtros imitaciniai modeliai, scenarijai (pavyzdžiui, optimistinis, pesimistinis ir realistinis).
2166