Nagy Imre (Imrė Nãdis) 1896 06 07Kaposvár 1958 06 16Budapeštas, Vengrijos valstybės veikėjas.
Kilęs iš valstiečių šeimos. Per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Austrijos‑Vengrijos kariuomenę. 1915 pateko į Rusijos nelaisvę; Sibire įstojo į bolševikų partiją, po Spalio perversmo (1917) – į Raudonąją armiją. 1921–28 veikė Vengrijos komunistinėse organizacijose. 1930–44 gyveno SSRS, dirbo Kominterne. Nuo 1944 Vengrijos komunistų partijos (nuo 1948 Vengrijos darbo žmonių partija) Centro komiteto politinio biuro narys. 1944–45 žemės ūkio, 1945–46 vidaus reikalų ministras.
Imre Nagy
1949 buvo apkaltintas oportunizmu ir pašalintas iš politinio biuro. Pripažino savo tariamas idėjines klaidas ir 1951 buvo sugrąžintas į politinį biurą. Vėl tapęs žemės ūkio ministru, prisidėjo prie žemės ūkio kolektyvizacijos, kuriai anksčiau priešinosi, įgyvendinimo. Po J. Stalino mirties (1953 03) G. Malenkovui rekomenduojant 1953 07 paskirtas Vengrijos Ministrų Tarybos pirmininku, pradėjo gana liberalių reformų pragramą (be kita ko, sustabdė žemės ūkio kolektyvizaciją). Maskvos remiamų partinių konservatorių 1955 04 buvo pašalintas iš pareigų ir Vengrijos darbo žmonių partijos.
1956 10 23 prasidėjus Vengrijos revoliucijai, spalį vėl tapo Ministrų Tarybos pirmininku. Iš pradžių siekė gauti SSRS vadovybės leidimą kurti vadinamąjį tautinį socializmo modelį. Veikiamas radikalių visuomenės nuotaikų 10 30 sudarė daugiapartinę vyriausybę. Kitą dieną, 10 31, paskelbė, kad Vengrija išstoja iš Varšuvos sutarties organizacijos ir kreipėsi į Jungtines Tautas prašydamas apginti jos neutralumą. 1956 11 03–04 naktį, SSRS kariuomenei puolant Budapeštą, pasislėpė Jugoslavijos ambasadoje, iš kur 11 22 klasta (pažadėjus saugumą) buvo išviliotas. Slaptame procese 1958 06 15 nuteistas mirti ir pakartas.
I. Nagy (viduryje) su ministru pirmininku Z. Tildyʼiu (kairėje) ir gynybos ministru P. Maléteriu (1956 11 03)
1989, žlungant Vengrijos komunistiniam režimui, iškilmingai perlaidotas. Laikomas Vengrijos nacionaliniu didvyriu ir kovos su komunizmu simboliu.
-Imre Nagy; -Imrė Nadis