imùninė sistemà, molekulių, ląstelių ir audinių visuma, lemianti imunitetą. Imuninės sistemos ląstelės cirkuliuoja kraujuje (neutrofilai, limfocitai, eozinofilai, bazofilai, monocitai) ir yra išsidėsčiusios audiniuose (makrofagai, dendritinės ląstelės, audinių bazofilai). Imuninės sitemos pagrindinės ląstelės yra limfocitai, nes jie sukelia specifinį imuninį atsaką. Limfocitų telkiniai suformuoja imuninės sistemos organus. Jie skirstomi į pirminius (centrinius) ir antrinius (periferinius). Pirminiuose imuninės sistemos organuose atsiranda limfocitų pirmtakai, jie proliferuoja ir bręsta be antigeninės stimuliacijos: tai kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka. Kaulų čiulpuose bręsta visos imuniniame atsake dalyvaujančios ląstelės, išskyrus vieną limfocitų subpopuliaciją – T limfocitus, kurie subręsta užkrūčio liaukoje. Antrinius imuninės sistemos organus sudaro limfmazgiai, blužnies, gleivinių ir odos limfiniai dariniai. Juose vyksta limfocitų atsakas į antigenus, susidaro efektorinių ir atminties ląstelių klonai. Molekules, būtinas efektyviam imuniniam atsakui, išskiria aktyvinti makrofagai (citokinai, lizosomų fermentai, reaktyvūs deguonies junginiai, uždegimo mediatoriai), plazminės ląstelės (antikūnai), limfocitai efektoriai (citokinai, perforinai, granzimai), t. p. neutrofilai (lizosomų fermentai, reaktyvūs deguonies junginiai, defenzinai), eozinofilai (eozinofilų katijoninis ir pagrindinis šarminis baltymai, citokinai, uždegimo mediatoriai), audinių bazofilai (citokinai).
1246