Ina Budrytė
Budrýtė Ina 1957 03 20Šilutė, lietuvių tapytoja. 1982 baigė Lietuvos dailės institutą (freską‑mozaiką).
Kūryba
1983–86 metais sukūrė 5 freskas Vilniaus universitetinėje ligoninėje (dabar Vilniaus miesto klinikinė ligoninė) ir Antakalnio poliklinikoje (Vilniaus medikai 1983, Šaltinis 1984, Prie vandens, 1985, Baseinas, abu 1985, Rytas, diena, vakaras, naktis 1986); būdinga schematiškos figūrinės scenos. Vėliau perėjo prie kamerinės molbertinės tapybos, ji pasižymi asmeniškais vaizdiniais, freskoms būdingu apibendrinimu. I. Budrytė realybę vaizduoja fragmentiškai, motyvai jos tapyboje virsta lakoniškais, bet talpiais ženklais, sudarytais iš kelių ryškiaspalvių plokštumų, kurias apibrėžia kontūrinės linijos (įtakos turėjo M. Šalkauskas). Gyvenimas vienatvėje, rami dienų tėkmė tapytojos paveiksluose atsiskleidžia kaip pilnatvės būsena, terpė svajonėms ir fantazijoms. Grįžimas iš darbo, pasivaikščiojimas parke virsta ypatingais įvykiais, pažįstami ir nepažįstami žmonės – egzotiškais personažais, o kambario daiktai – paslaptingais objektais (Aštri forma 1998, Iš kampo 2000). Paveiksluose erdvė redukuojama į vieną ar dvi susikertančias plokštumas, kurios nužymi pačius būtiniausius peizažo ar kambario elementus. I. Budrytė savaip derina kasdieniškus ir fantastinius motyvus, žaidžia spalvų ir dydžių santykiais, taip suteikdama vaizdiniams paslaptingumo. Dar sukūrė piešinių, nuliejo akvarelių (Mano dangus stačiakampis 2010).
Parodos
Nuo 1992 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Vilniuje (1992, 1994–95, 2007, 2010, 2012, 2018–21), Kaune (2012).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi MO muziejus Vilniuje, jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
2845
L: Ina Budrytė. Tapyba ant popieriaus ir piešiniai, 1990–2020 Vilnius 2020.