indis
ndis (Indium; pagal spektro mėlyną (indigo spalvos) liniją), In, periodinės elementų sistemos III A grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltas minkštas plastiškas metalas. Kambario temperatūroje atsparus oro deguonies poveikiui, reaguoja su chloru ir bromu, lėtai su druskos, sieros ir acto rūgštimis, sparčiau – su azoto rūgštimi, nereaguoja su šarmais. Svarbiausi junginiai: indžio antimonidas InSb, indžio arsenidas InAs ir indžio fosfidas InP (puslaidininkinės medžiagos, naudojamos fotoelementų, tranzistorių, detektorių, jutiklių gamyboje). Indis priklauso išsklaidytųjų elementų grupei: gamtoje dažniausiai randamas su kitais cheminiais elementais (cinku, kadmiu, alavu, švinu). Iš dviejų žinomų gamtinių indžio izotopų 115In yra šiek tiek radioaktyvus (pusėjimo trukmė 6·1014 metų).
Žinomi 5 indžio mineralai: indžio grynuolis, inditas FeIn2S4, rokezitas CuInS2, džalinditas In(OH)3 ir sakuraitas (Cu, Zn, Fe)3InS4. Indis gaunamas iš švino, cinko ir alavo gavybos produktų juos veikiant sieros rūgštimi. Iš gauto tirpalo indis išskiriamas elektrolizės arba cementavimo ant aliuminio būdais. Naudojamas germanio ir silicio puslaidininkiams legiruoti, vakuuminiams prietaisams ir kosminiams aparatams sandarinti, jo dedama į lengvalydžius lydinius ir lydmetalius, dengiami guoliai, veidrodžiai ir reflektoriai. Nuodingas. Koncentracijos ribinė vertė (ilgalaikio poveikio) darbo aplinkos ore 0,1 mg/m3.
Indį 1863 atrado Ferdinandas Reichas ir Hieronymusas Theodoras Richteris (abu Vokietija).
1
2509