Indonèzijos komunstų pártija (Partai Komunis Indonesia), Indonezijos politinė partija.
Įkurta 1920 olandų iniciatyva Indijos socialdemokratų sąjungos (įkurta 1914) pagrindu. 1925 Javoje organizavo streikus, kurie išsiplėtė į sukilimą prieš Olandijos valdžią (1926–27). Numalšinus sukilimą uždrausta, veikė pogrindyje. Per Japonijos okupaciją (1942–45) dalyvavo Pasipriešinimo judėjime.
Po karo legalizuota, įsitraukė į kovą dėl Indonezijos nepriklausomybės. 1947 įėjo į koalicinę vyriausybę. 1948 prie Indonezijos komunistų partijos prisijungė Darbo ir Socialistų partijos. 1948 organizavo karinį maištą prieš dešiniųjų vyriausybę; maištą nuslopinus paleista. Nuo 1951 vėl legali. Didelę dalį partijos narių sudarė kinai; 7 dešimtmečio pradžioje vis didesnę įtaką darė maoizmas. 7 dešimtmečio viduryje buvo gausiausia komunistinė nekomunistinio pasaulio partija (daugiau kaip 3,3 mln. narių ir kandidatų), vadovavo daugeliui profsąjungų ir kitų organizacijų, bendradarbiavo su prezidento Sukarno valdžia ir buvo laikoma viena jo režimo atramų.
1965 09 30 grupė Indonezijos kariškių mėgino įvykdyti valstybės perversmą. Kariškiai, vadovaujami generolo Suharto, jo rengimu apkaltino Indonezijos komunistų partiją, paėmė valdžią ir pradėjo masines komunistų represijas (manoma, buvo nužudyta apie 300 000–400 000 narių ir šalininkų, daug įkalinta). 1966 Indonezijos komunistų partija uždrausta, veikia nelegaliai, jos politinė įtaka menka.