indùstrinė sociològija, prãmonės sociològija, sociologijos šaka, tirianti industrinės visuomenės struktūrą ir socialinius santykius. Industrinės sociologijos uždavinys yra industrializacijos poveikio įvairioms visuomenės dalims ir visuomeniniams reiškiniams tyrimas. Tiriami gamybiniai santykiai, gamybinės veiklos sąlygos ir stimulai, gamybos oganizavimas, darbo ekonomika ir technologija, įvairių socialinių grupių tarpusavio santykiai įmonėse, darbinė adaptacija, darbo kolektyvo sutelktumas, darbo konfliktų priežastys, galimybės juos taikiai sureguliuoti ir kita. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologų D. C. Millerio ir W. H. Formo teigimu, vienu metu turi būti tiriamos visos ekonominio aktyvumo formos (finansinė, komercinė, gamybinė, profesinė). W. Hamiltonas (Jungtinės Amerikos Valstijos) teigė, kad industrinė sociologija turi tirti ne tik pramonės organizacijas, bet visas gaunančias atlygį ir pelną organizacijas, neatsižvelgiant į jų techninius, gamybinius ir socialinius ypatumus, nes industrija reiškia ūkinę veiklą plačiąja prasme su visomis organizacijos formomis. Industrinės sociologijos atsiradimą lėmė didelis darbininkų susitelkimas pramonės įmonėse ir jose kylančios problemos. Industrinės sociologijos ištakomis galima laikyti K. Marxo, M. Weberio, É. Durkheimo atliktus industrializacijos ir industrinės visuomenės lyginamuosius sociologinius tyrinėjimus. Didelį poveikį industrinės sociologijos raidai turėjo Hawthorne’o eksperimentai, atlikti 1927–32 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teorinis metodologinis industrinės sociologijos pagrindas – teilorizmas, V. Pareto, T. Parsonso ir kitų sociologų veikalai. 20 amžiaus 5 dešimtmetyje viena svarbiausių industrinės sociologijos krypčių buvo organizacijų teorija.
LIETUVOJE 20 amžiaus 7–8 dešimtmetyje pradėti pramonės šakų tyrimai. Tirta darbuotojų pasitenkinimas darbu, kolektyvų socialinis psichologinis klimatas, funkcinės muzikos ir gamybinės mankštos efektyvumas, sanitarinės higieninės bei socialinės psichologinės darbo sąlygos ir jų įtaka darbuotojų darbingumui ir sveikatai, vadovaujančiųjų inžinerijos technikos darbuotojų ir tarnautojų materialinio bei moralinio skatinimo efektyvumas ir kita. Sociologinių tyrimų rezultatai buvo taikomi perspektyvinėms socialinės raidos programoms rengti.
2129