informãtika Lietuvojè, informatikos tyrimai Lietuvoje pradėti apie 1960, suintensyvėjo nuo 1965.
Istorija
Plėtoti skaičiavimo technikos, kompiuterinio projektavimo, atpažinimo procesų, rankraštinių tekstų analizės, kalbos ir balso, vaizdų apdorojimo technologijų, sistemų ir procesų modeliavimo, teorinės informatikos, optimizavimo metodų, informacinių sistemų, pramonės, statybos, transporto ir kitų ūkio šakų informatikos, t. p. dirbtinio intelekto tyrimai. Pradėti skelbti moksliniai straipsniai programų sistemų ir informacinių sistemų inžinerijos, abstrakčiųjų duomenų tipų, programų sintezės, algoritminių logikų ir kitais teorinės informatikos klausimais. Pirmąsias habilituoto daktaro disertacijas apgynė J. Mockus (optimizavimo metodai, energetikos informatika, 1966); J. Maiminas (informacinės sistemos, 1967), D. Maciulevičius (statybos informatikos, 1969), R. L. Rajeckas (informacinės sistemos, 1970), A. L. Telksnys (atpažinimo procesai, 1971), M. D. Žemaitytė (medicininės informatikos, 1972). Pagrindiniai informatikos mokslo tyrimai buvo sutelkti Matematikos ir informatikos institute, Kauno technologijos universitete (KTU) ir Vilniaus universitete (VU). Daugiausia prie informatikos tyrimų organizavimo prisidėjo J. Mockus (energetikos informatika, optimizavimo metodai), A. L. Telksnys (atpažinimo metodai, kalbos ir balso technologijos, vaizdų analizė), Z. Januškevičius, A. Laucevičius (medicininė informatika), R. L. Rajeckas (informacinės sistemos), P. Kemėšis (informacinių sistemų inžinerija, dirbtinio intelekto metodai), K. Antanavičius (statybos informatika), V. Matulis (programų sistemų inžinerija) ir G. Grigas (skaičiavimo technika). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę plėtojamos šios informatikos mokslo kryptys: duomenų saugojimas ir organizavimas kompiuteriuose, skaičiavimų teorija (algoritmų teorija, formaliųjų kalbų teorija, automatų teorija, programų analizė ir kai kurie matematinės logikos klausimai), kompiuterinė matematika (lygiagretieji skaičiavimai ir su kompiuteriniais skaičiavimais susiję skaičiavimo matematikos, diskrečiosios matematikos, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos klausimai), žmogaus ir kompiuterio sąveikos tyrimas (informacijos pateikimo žmogui metodai), kompiuterinės technologijos (simboliniai perdirbimai, kompiuterinė grafika, tekstų apdorojimas, atpažinimo procesų teorija, vaizdo ir garso informacijos apdorojimas, signalų apdorojimas), kompiuterinis modeliavimas, projektavimas ir dirbtinio intelekto technologijos, skaičiavimo technikos ir kompiuterių tinklų teorija. Tyrimai atliekami Matematikos ir informatikos institute (nuo 2018 Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas), Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), VU ir kitur.
Informatika VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute
Matematikos ir informatikos institute (nuo 2018 VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas) daugiausia tiriama atpažinimo metodai (A. L. Telksnys, A. L. Lipeika, J. Lipeikienė, Algirdas Mykolas Montvilas), dirbtiniai neuroniniai tinklai ir neuroinformatika (Š. Raudys, A. Garliauskas, G. Dzemyda), geografinės informacinės sistemos (Viktoras Paliulionis), kompiuterinės duomenų analizės metodai (G. Dzemyda, V. Šaltenis), kultūros informatika (S. N. Kligienė, Kęstutis Juškevičius), lygiagretieji skaičiavimai (J. Žilinskas), medicininė informatika (G. Dzemyda, V. Šaltenis, A. L. Telksnys ir kiti), mokyklinė informatika (V. Dagienė, Viktoras Dagys, G. Grigas, Lina Markauskaitė), operacijų tyrimas (J. Mockus, Leonidas Sakalauskas), optimizavimo metodai (J. Mockus, A. Žilinskas), programinės įrangos lokalizavimas (V. Dagienė, G. Grigas), programų sistemų ir informacinių sistemų inžinerija (A. Čaplinskas, D. Dzemydienė-Švanytė, Audronė Lupeikienė), statistinė duomenų analizė (Š. Raudys), technologinių procesų valdymas (K. Kazlauskas, Rimantas Pupeikis), teisės informatika (A. Čaplinskas, Laima Paliulionienė). Taikomieji informatikos tyrimai: duomenų bazių technologijos (Nijolė Astrauskienė, Danutė Vansevičienė), interneto technologijos (S. N. Kligienė, Kęstutis Juškevičius, Saulius Maskeliūnas), kompiuterių tinklų inžinerija (Petras Šulcas, Bronius Samuolis), kompiuterizuotos leidybos technologijos (V. Statulevičius), kompiuteriniai žodynai (Valentinas Algirdas Černiauskas, Snieguolė Meškauskienė ir kiti). VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas yra vienas iš 6 pagrindinių Lietuvos mokslo ir studijų akademinio tinklo LITNET regioninių centrų.
Informatika Kauno technologijos universitete
Kauno technologijos universitete informatikos tyrimai vykdomi Informatikos fakultete, Elektros ir valdymo inžinerijos, Telekomunikacijų ir elektronikos (abu nuo 2014 Elektros ir elektronikos), Mechanikos ir mechatronikos fakultetuose, Informacinių technologijų plėtros institute (veikė iki 2012), Biomedicininės inžinerijos institute (vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su informacinių technologijų naudojimu medicinoje), Skaičiuojamųjų technologijų centre (veikė iki 2012), Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centre (nuo 2014 Santakos Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras), Informacinių sistemų projektavimo technologijų centre. Pagrindinės informatikos tyrimų kryptys KTU: atpažinimo teorijos metodai (Erinija Pranckevičienė ir kiti), biomedicininė elektronika (A. Kopustinskas ir kiti), dirbtinio intelekto teorijos metodai ir technologijos (R. Simutis, A. Verikas), dirbtiniai neuroniniai tinklai (P. Kemėšis, A. Verikas), duomenų apsaugos sistemos (A. Dumčius), duomenų bazės ir duomenų inžinerija (Bronius Paradauskas), elektroninės apsaugos sistemos (D. Eidukas), elektroninių sistemų kokybės vertinimas (P. Balaišis, D. Eidukas), energetikos informatika (Leonas Balaševičius, Jonas Daunoras, Gintaras Dervinis, Vytautas Gargasas, Vytis Svajūnas Januševičius, Vytautas Kepalas, Vidmantas Mačerauskas), fizikinių struktūrų ir procesų skaitinė analizė (R. Barauskas ir kiti), gyvenamos aplinkos kompiuterizavimas (D. Eidukas), informacinės saugos technologijos (Antanas Mikuckas, Irena Mikuckienė, Algimantas Venčkauskas), interneto technologijos (A. Bargelis, V. Štuikys), informacinių sistemų inžinerija ir programų sistemų inžinerija (R. Butleris, S. Gudas, Lina Nemuraitė), kompiuterinė grafika (Robertas Keršys, Raimundas Kupčiūnas, Vidmantas Nenorta, Deimantė Džeraldina Norkuvienė, Tilmutė Pilkaitė), kompiuterinė kartografija (Juozas Karbauskas, Erinija Pranckevičienė, Vilius Žilevičius), kompiuterinė lingvistika (Bronius Tamulynas), kompiuterinė vaizdų analizė ir apdorojimas (A. Lukoševičius), kompiuterinės balso technologijos (Arvydas Domatas, Stasys Noreika, Vytautas Pikturna, Kastytis Ratkevičius, Algimantas Aleksandras Rudžionis, Vytautas Evaldas Rudžionis, Pranas Žvinys), kompiuterinio eksperimento metodika ir metodai (V. Ostaševičius), kompiuterinės technologijos procesų ir įrenginių valdymo sistemos (Leonas Balaševičius, Jonas Daunoras, Gintaras Dervinis, Vytautas Gargasas, Vytis Svajūnas Januševičius, Vytautas Kepalas, Tomas Magyla, Vidmantas Mačerauskas, Robertas Stadalius), kompiuterinis projektavimas (L. Abraitis, Feliksas Juozapas Atstopas, G. Žintelis, V. Štuikys), kompiuterinis sudėtingų sistemų ir procesų modeliavimas ir valdymas (R. Barauskas, D. Levišauskas, H. Pranevičius, S. Rupkus, S. Sajauskas, R. Simutis), kompiuterių tinklų inžinerija (Rimantas Kavaliūnas, R. Plėštys, Vytautas Rėklaitis, Gytis Vilutis), kompiuterizuotosios matavimo sistemos (R. J. Kažys, A. Lukoševičius), mechatroninės sistemos ir robotika (R. P. Bansevičius, A. Bubulis, V. A. Geleževičius, V. Kargaudas), medicinos informatika (R. Barauskas, R. J. Kažys, A. Lukoševičius), optimizavimo metodai (Jonas Blonskis, Alfonsas Misevičius, Gintaras Palubeckis, Jonas Smolinskas, Arūnas Tomkevičius), signalų apdorojimas (R. J. Kažys, A. Lukoševičius), studijų informatika ir kompiuterinio mokymo technologijos (A. Targamadzė), sporto informatika (A. Lukoševičius ir kiti), telekomunikacijų informatika (Kastytis Ratkevičius, Algimantas Aleksandras Rudžionis, Vytautas Evaldas Rudžionis), testavimo sistemos (R. Šeinauskas), transporto informatika (D. Eidukas, H. Pranevičius), verslo informatika (Valentinas Kiauleikis, Vytautas Petrauskas, Algimantas Venčkauskas). Atliekami taikomieji tyrimai: kompiuterinio projektavimo technologijų (V. Štuikys), programavimo metodų (Eimutis Karčiauskas), garsynų ir kompiuterinių balso technologijų (Arvydas Domatas, Stasys Noreika, Vytautas Pikturna, Kastytis Ratkevičius, Algimantas Aleksandras Rudžionis, Vytautas Evaldas Rudžionis, Pranas Žvinys), kompiuterinių vaizdų analizės ir apdorojimo technologijų naudojimo (Jonas Gediminas Punys, Vytenis Punys, Jūratė Punienė), kompiuterių tinklų saugos (R. Plėštys, Dangis Rimkus), Lietuvos bibliotekų kompiuterizavimo, Lietuvos mokslo ir studijų informacinių sistemų (A. Targamadzė), Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo (Tomas Lionikas), mobiliųjų technologijų naudojimo (R. Plėštys, Dangis Rimkus), mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros (Vytautas Rėklaitis, Kazys Tomas Baniulis, Bronius Tamulynas), optimizavimo metodų (Jonas Blonskis, Alfonsas Misevičius, Gintaras Palubeckis, Dalius Rubliauskas), praktinės sporto informatikos (E. Kazanavičius), praktinės transporto informatikos (H. Pranevičius), programuojamųjų loginių valdiklių (D. Levišauskas, R. Simutis), robotams skirtų įtaisų (R. P. Bansevičius, V. Kargaudas), skaitmeninių žemėlapių sudarymo technologijų (Vilius Žilevičius), informacinių sistemų ir duomenų bazių technologijų plėtros (R. Butleris, S. Gudas).
Informatika Vilniaus universitete
Vilniaus universitete Matematikos ir informatikos, Ekonomikos fakultetuose, Kauno humanitariniame fakultete, Tarptautiniame žinių ekonomikos ir žinių vadybos centre (veikė iki 2009), atliekamų informatikos tyrimų kryptys: dirbtiniai neuroniniai tinklai (Valdas Dičiūnas), dirbtinio intelekto technologijos (R. Simutis), ekonominiai ir socialiniai informacinių sistemų aspektai (Ona Barčkutė, Audronė Mikalauskienė, Rimvydas Skyrius, Ingrida Šarkiūnaitė), elektroninė komercija (Dalia Krikščiūnienė, Valdas Undzėnas ir kiti), informacinių sistemų inžinerija (R. Butleris, S. Gudas, Gintautas Garšva, Audrius Lopata, Antanas Mitašiūnas, Saulius Ragaišis), kompiuterinė grafika ir kompiuterinė geometrija (Kęstutis Karčiauskas, Rimvydas Krasauskas, Severinas Zubė), kompiuterinės balso technologijos ir kalbos sintezė (Pijus Kasparaitis, Vytautas Evaldas Rudžionis), kompiuterinė vaizdų analizė ir apdorojimas (Algirdas Bastys, A. Juozapavičius), kompiuterinis modeliavimas (R. Baronas, F. Ivanauskas, A. Juozapavičius ir kiti), kriptologija ir kodavimo teorija (Algirdas Mačiulis, Gintaras Skersys), lituanistikos informatika (V. Tumasonis), medicinos informatika (Algirdas Bastys), programinių produktų kokybės vertinimas (Kristina Lapin, Sigitas Dapkūnas, V. Sakalauskas), programų sistemų kūrimo procesas (Antanas Mitašiūnas, Saulius Ragaišis), teisės informatika (Vytautas Čyras), verslo informatika (Zenonas Brazaitis, Gintautas Garšva, Vitolis Sekliuckis, Rimvydas Skyrius). Atliekami taikomieji tyrimai – nagrinėjamas kompiuterinių balso technologijų naudojimas ir garsynai (Pijus Kasparaitis), vykdoma informacinių sistemų ir duomenų bazių technologijų plėtra (Antanas Mitašiūnas, Saulius Ragaišis). VU skaičiavimo centras (įkurtas 1963, nuo 2008 Informacinių sistemų projektavimo technologijų centras) vykdo taikomuosius tyrimus ir technologijos plėtros darbus, susijusius su VU informacinėmis sistemomis ir VU kompiuterių tinklo plėtra.
Informatika Vilniaus Gedimino technikos universitete
Vilniaus Gedimino technikos universitete informatikos tyrimai atliekami Fundamentinių mokslų, Elektronikos, Statybos fakultetų katedrose, Internetinių ir intelektualiųjų technologijų ir Atvirojo kodo institutuose ir skaičiavimo centre. Pagrindinės informatikos tyrimų kryptys: duomenų analizė (G. Kulvietis, Regina Kulvietienė), elektroninio verslo sistemos (A. Kaklauskas, E. K. Zavadskas, Vaidotas Trinkūnas), informacinių sistemų inžinerija (Petras Gailutis Adomėnas, Olegas Vasilecas, Arūnas Ribikauskas, Irma Valatkaitė), interneto technologijos (A. Kaklauskas, E. K. Zavadskas, Andrius Gulbinas, Saulius Raslanas), kompiuterinė vaizdų analizė ir apdorojimas (R. Kirvaitis, Andrius Ušinskas), kompiuterinis modeliavimas (S. Štaras, Vladislavas Daškevičius), medicinos informatika (R. Kirvaitis, R. Martavičius, Dalius Navakauskas, Romualdas Navickas, L. Nickelson, Vacius Mališauskas, Andrius Ušinskas), signalų apdorojimas (Dalius Navakauskas), statybos informatika (A. Kaklauskas, L. Ustinovičius, E. K. Zavadskas, Andrius Gulbinas, Saulius Raslanas, Vaidotas Trinkūnas). Skaičiavimo centras (įkurtas 1968, nuo 2013 Informacinių technologijų ir sistemų centras) prižiūri VGTU informacines sistemas ir VGTU kompiuterių tinklą. Centras vykdo taikomuosius tyrimus ir technologinius plėtros darbus, susijusius su VGTU informacinėmis sistemomis ir VGTU kompiuterių tinklu, kompiuterių telkiniais bei lygiagrečiaisiais ir išskirstytaisiais skaičiavimais.
Informatika Vytauto Didžiojo universitete
Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Valdymo sistemų laboratorija (2007)
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Informatikos fakultete, Humanitarinių mokslų fakulteto kompiuterinės lingvistikos centre tiriami dirbtiniai neuroniniai tinklai (Aušra Saudargienė ir kiti), kitos tyrimų sritys – kompiuterinė lingvistika (V. Kaminskas, R. Marcinkevičienė, Arimantas Raškinis, Gailius Raškinis, Ineta Savickienė, Andrius Utka), kompiuterinė muzika (Gailius Raškinis), kompiuterinės technologinių procesų ir įrenginių valdymo sistemos (V. Kaminskas, Raimundas Liutkevičius), medicinos informatika (Rimas Vaišnys, Aušra Saudargienė, Minija Tamošiūnaitė), optimizavimo metodai (A. Žilinskas, Audronė Jakaitienė). Taikomieji informatikos tyrimai: dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (R. Marcinkevičienė, Arimantas Raškinis, Gailius Raškinis, Ineta Savickienė, Andrius Utka), garsų informatika (Asta Kazlauskienė, Arimantas Raškinis, Gailius Raškinis).
Informatika Lietuvos sveikatos mokslų universitete
Lietuvos sveikatos mokslų universitete Psichofiziologijos ir reabilitacijos, Kardiologijos, Sveikatos tyrimų institutai, Kardiologijos klinika, Akių ligų klinika, Farmacijos fakulteto Kineziologijos ir sporto medicinos katedra (nuo 2012 Sporto institutas) ir kai kurie kiti padaliniai atlieka medicinos informatikos tyrimus. Didžioji darbų (pradėti apie 1974) dalis susijusi su informatikos metodų ir priemonių taikymu kardiologijoje, miego medicinoje, oftalmologijoje, onkologijoje ir kitose medicinos srityse (J. Blužas, J. Jurevičius, R. Jurkevičius, A. Paunksnis, A. Vainoras, Giedrius Voroneckas, M. D. Žemaitytė, G. Žiliukas), t. p. vykdomi tyrimai ir technologiniai plėtros darbai, susiję su medicinos įstaigų informacinių sistemų kūrimu.
Informatika kituose Lietuvos universitetuose
Klaipėdos universitete Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Informatikos katedroje atliekamų informatikos tyrimų pagrindinės kryptys: ekologijos informatika (Vitalijus Denisovas, A. Razinkovas-Baziukas), robotika ir studijų informatika (A. A. Bielskis ir kiti). Taikomieji tyrimai susiję su praktinėmis ekologijos ir studijų informatikos problemomis. Su informatika susijusius darbus atlieka Vilniaus pedagoginio universiteto (2013–18 Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) Matematikos ir informatikos fakultetas ir Fizikos ir technologijos fakultetas (abu nuo 2012 Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas): pagrindinės tyrimų kryptys – kompiuterinė techninė sistemų diagnostika, optimizavimo metodai, studijų informatika), t. p. Lietuvos sporto (iki 2012 Lietuvos kūno kultūros akademija), Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (iki 2018 A. Stulginskio universitetas), Mykolo Romerio, Šiaulių universitetų padaliniai.
Informatikos mokymas ir specialistų rengimas
Informatikos mokymas pradėtas 1979. 1979–81 Matematikos ir informatikos institute (nuo 2018 VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas) veikė Eksperimentinė neakivaizdinė jaunųjų programuotojų mokykla. Buvo parengta mokomoji medžiaga, 1979 suprojektuotas mokymui skirtas Paskalio kalbos transliatorius vientisos sistemos ESM operacinei sistemai DOS (V. Dagienė, G. Grigas, Alma Petrauskienė). 1981 įkurta neakivaizdinė Jaunųjų programuotojų mokykla. Mokomąją medžiagą rengė pirmieji dėstytojai Kęstutis Augutis, V. Dagienė, Viktoras Dagys, G. Grigas. 1986 prasidėjo visuotinis informatikos mokymas vidurinių mokyklų 10–12 klasėse. 2000 įsteigta Lietuvos informatikos mokytojų asociacija. Nuo 2005 informacinių technologijų kursas dėstomas visų mokyklų 5–6 klasėse. Nuo 1990 Lietuvoje organizuojamos informatikos olimpiados. Laimėtojai dalyvauja Baltijos šalių (rengiamos nuo 1995) ir pasaulinėse olimpiadose. Pirmoji pasaulinė olimpiada vyko 1989. Joje SSRS komandoje dalyvavęs lietuvis Andrius Čepaitis laimėjo aukso medalį. Lietuva pasaulinėse olimpiadose dalyvauja nuo 1992. Iki 2019 pasaulinėse olimpiadose Lietuvos mokiniai laimėjo 2 aukso, 27 sidabro ir 42 bronzos medalius. Nuo 2004 rengiami informacinių technologijų konkursai mokiniams Bebras (vadovė V. Dagienė). Informatikos specialistai rengiami VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute,VGTU, VU, KU ir kitur. Nuo 2015 KTU kartu su LSMU pradėjo rengti sveikatos informatikos specialistus.
Susijusios organizacijos
Informatikos, ryšių ir elektronikos bendrija (LIREB) yra seniausia informatikos srities visuomeninė organizacija. Jos iniciatyva 1978 įkurtas visuomeninis Ryšių muziejus, 1995 – konsultacinė ekspertinė bendrovė IREKA, t. p. Lietuvos informatikos, pašto, telekomunikacijų tinklų plėtojimo projektams finansuoti ir jauniems specialistams remti skirtas fondas Infrastruktūra (1996). Lietuvos kompiuterininkų sąjunga yra didžiausia informatikos visuomeninė organizacija, aktyviai propaguojanti informatiką mokyklose, prisideda prie informatikos valstybės politikos formavimo. 1998 ji kartu su bendrovėmis IBM Lietuva ir Sekasoft įsteigė Informacinių technologijų institutą, kuriam pavesta atstovauti Lietuvai Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimo (European Computer Driving Licence) programoje. Siekiant skatinti interneto naudojimą Lietuvoje ir gyventojų kompiuterinį raštingumą 2002 buvo įkurtas aljansas Langas į ateitį. Aljansui priklausė bendrovės Omnitel, Teo, Swedbankas, SEB bankas, Sonex, Alna, Microsoft Lietuva, Danske bankas, Motorola, Lietuvos rytas. Žinių ekonomikos forumo (įsteigtas 2000) veikla susijusi ne tik su informatika, bet ir su kitomis mokslo ir technologijų šakomis (biotechnologijomis, telekomunikacijomis, mechatronika, lazerių technologijomis ir kita).
Standartai ir leidiniai
Lietuvoje kuriami su lietuvių kalba susiję informacinių technologijų standartai; tai rašto ženklų kodavimo, atvaizdavimo, išdėstymo klaviatūroje, skaičių, datų, laiko ir kitokių dydžių užrašymo formatai ir kita. Pirmieji standartai buvo sukurti 20 a. 9 dešimtmetyje. 1992–94 dalis standartų buvo atnaujinti ir jų sąrašas papildytas. 2000 ženklų kodavimo ir klaviatūros standartai buvo pakeisti naujais, suderintais su tarptautiniais ISO standartais (G. Grigas Lietuviški rašmenys kompiuteryje 2001). Išleista daugiakalbių ir aiškinamųjų informatikos žodynų: A. Mačerniaus ir kitų Rusų–lietuvių–anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas 1971, K. V. Paulausko, R. Jasinevičiaus Aiškinamasis kompiuterijos žodynas 1995, A. Mačerniaus, K. V. Paulausko ir kitų keturkalbis žodynas Informatika 1997 21999, V. Dagienės, G. Grigo, Tatjanos Jevsikovos Enciklopedinis kompiuterijos žodynas 2005.
pirmasis Lietuvos autorių informatikos leidinys (1962)
Svarbiausios Lietuvos informatikų parengtos informatikos mokymo priemonės: Tatjanos Balvočienės, V. Dagienės, Audronės Klupšaitės LOGO: LogoWriter komandų žinynas mokytojams ir mokiniams 1996, Aš mokausi Logo: Projektų knyga mokiniams 1997, Tatjanos Balvočienės, V. Dagienės, Audronės Klupšaitės Logo pradžiamokslis: Mokymo priemonė darbui su Komenskio Logo 2001. Pirmasis reikšmingesnis informatikos leidinys buvo 1962 išleistas Petro Balbieriaus, Algimanto Šliavo ir kitų knyga Elektroninė skaitmeninė skaičiavimo mašina EV 80-3 (rusų kalba). 1991 išleistas pirmasis lietuviškas informatikos vadovėlis (V. Dagienė, G. Grigas Informatika. XI–XII klasei). VU leidžia socialinių mokslų krypties žurnalą Informacijos mokslai, kuriame spausdinami ir informatikos mokslo darbai. KTU leidžia informatikos krypties mokslo žurnalą Information Technology and Control ir mokslo žurnalą Electronics and Electrical Engineering, kuriame spausdinami ir informatikos straipsniai. VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas leidžia žurnalus Informatica ir Informatics in Education.
462
988