informãtorius (angl. informer), teisėje – asmuo, kuris tam tikromis sąlygomis teikia informaciją specialiosioms (kriminalinės žvalgybos) tarnyboms.
Informatoriaus samprata
2005 10 31 Jungtinių Tautų priimtoje Konvencijoje prieš korupciją (Lietuva ratifikavo 2006 12 05) apibrėžta informatorių apsauga. Informatorių svarba kovoje su korupcija yra vis plačiau pripažįstama, nors terminas informatorius sulaukia dviprasmiškų asociacijų, pvz., Airijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje jis siejamas su informanto, Bulgarijoje ir Italijoje – išdaviko ar šnipo, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje – su skundiko samprata. Informatoriumi gali būti veiksnus, pilnametis fizinis asmuo, kuris tam tikromis sąlygomis (asmens bendradarbiavimo konfidencialumo užtikrinimas, jo savanoriškas sutikimas slaptai padėti sprendžiant kriminalinės žvalgybos veiklos uždavinius bei susitarimas su kriminalinės žvalgybos subjektu dėl slapto bendradarbiavimo) gali būti pasitelkiamas įvairiems kriminalinės žvalgybos veiklos uždaviniams spręsti.
Kriminalinei žvalgybai slaptą informaciją teikiantys asmenys vadinami įvairiai: agentais, slaptaisias tyrėjais, konfidentais, rezidentais, konspiracinių patalpų laikytojais ar savininkais, patikimais asmenimis, šnipais, slaptaisiais bendradarbiais.
Kriminalinės žvalgybos dalyviai
Kriminalinė žvalgyba remiasi savanoriška, vieša ir slapta asmenų pagalba. Kriminalinės žvalgybos veikloje informacijai gauti naudojami specifiniai būdai. Reikalinga informacija dažnai gaunama taikant žvalgybinio pobūdžio metodus, priemones bei pajėgas. Siekiant gauti tiesioginę informaciją iš nusikalstamo pasaulio gyvenimo, atsiranda būtinybė panaudoti vadinamuosius zondus, įsiskverbiančius į nusikalstamo gyvenimo sferą. Tam pasitelkiami slaptai veikiantys kriminalinės žvalgybos dalyviai. Tokių asmenų slaptumą nulemia būtinybė likti nepažintiems, jiems sudaroma galimybė dėtis nusikalstamo pasaulio atstovais ar kitais asmenimis, kurie įprastomis sąlygomis palaiko su jais glaudžius ryšius. Taip įgaunamas pasitikėjimas, kuriuo remiantis gaunama vertingos informacijos.
Slaptieji bendradarbiai
Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo procese naudojami įvairių kategorijų slaptieji bendradarbiai, kurie patys neteikia informacijos, tačiau padeda spręsti kitus uždavinius, susijusius su informacijos rinkimu. Tai gali būti asmenys, padedantys užtikrinti konspiratyvų ryšį tarp slapto bendradarbiavimo subjektų, suteikiantys patalpas, perduodantys dezinformaciją ir kita. Vakarų Europos valstybių, Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai bei praktikai slaptiesiems bendradarbiams įvardyti vartoja terminus informantas – (anglų kalba informant) arba informatorius – (anglų kalba informer), nors abu šie terminai reiškia tą patį.
Informatoriaus institutas Lietuvoje
Kriminalinės žvalgybos įstatyme (2012 10 02) įtvirtintas agentūrinės veiklos metodas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama įgyto pasitikėjimo pagrindu panaudojant kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius ir (ar) naudojantis kitų asmenų pagalba. Šis įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos uždavinius ir principus, subjektų teises ir pareigas, tyrimo atlikimą, kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, t. p. kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę. Pagal įstatymą kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai yra kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ir slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys pilnamečiai asmenys, su kuriais kriminalinės žvalgybos subjektai sudarė rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis, arba kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai, sudarę žodinius slapto bendradarbiavimo susitarimus.
1431