ingušai tautiniais drabužiais
ingùšai (savivardis ghalghai), Europos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje, daugiausia Ingušijoje, Čečėnijoje, Šiaurės Osetijoje, taip pat Kazachijoje, Vidurio Azijoje, Artimuosiuose Rytuose. Iš viso 21 amžiaus pradžioje buvo daugiau kaip 400 000 ingušų.
Kaba ingušų kalba (kaukaziečių kalbos). Tikintieji – musulmonai sunitai.
Gyvensena
ingušų kovos bokštai Erzi (Džeiracho rajonas, Ingušija)
Savita tradicinė architektūra (pvz., gynybos ir gyvenamieji bokštai).
Pagrindiniai tradiciniai verslai: kalnuose gyvenančių ingušų – alpinė gyvulininkystė (galvijai, avys, arkliai) ir žemdirbystė (rugiai, kviečiai, avižos), lygumose daugiausia augina kukurūzus. Tradiciniai amatai: juvelyrinių dirbinių, ginklų gamyba, puodininkystė, medienos, akmens, odos apdirbimas, kalvystė.
Išlaikė kraujo keršto paprotį, patronimijos tradiciją, ypatingą pagarbą vyresniems ir svečiams.
Gausus visų žanrų folkloras, turi herojinį epą. Populiarus šokis – porinė lezginka.
Istorija
ingušė (1881)
Ingušai – Šiaurės Kaukazo autochtonai; minimi 1 amžiuje po Kristaus istoriniuose šaltiniuose. Kalnuose gyveno bendruomenėmis. 16–17 amžiuje prasidėjo ingušų migracija į lygumas.
1944 sovietų valdžia apkaltino ingušus kolaboravus su naciais ir pradėjo jų genocidą – beveik visi ingušai buvo ištremti. Manoma, kad tremtyje žuvo apie 40 % ingušų. Išlikę 20 amžiaus 6 dešimtmetyje pradėjo grįžti į tėvynę.
Dėl 20 amžiaus pabaigoje prasidėjusių etninių konfliktų daugelis ingušų paliko Čečėniją bei Šiaurės Osetiją. 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje ingušai patiria Rusijos kariuomenės terorą; jų padėtį blogina nusikalstamumas, aukštas nedarbo lygis, bloga ekologinė padėtis.
ingušės – nacionalinio ansamblio dalyvės (20 amžiaus pabaiga)
2526