intársija (it. intarsio), medžio dirbinių (dažniausiai baldų) dekoravimo technika; inkrustacijos atmaina. Į išskaptuotą medžio paviršių įterpiami kitos rūšies, spalvos ir tekstūros medienos gabalėliai, plokštelės (kartais besiskiriantys ir faktūra – vadinamoji skulptūrinė intarsija). Kuriamos augalinių, geometrinių motyvų ornamentinės ir sudėtingos figūrinės, peizažinės kompozicijos (vadinamoji tapybinė intarsija). Intarsija t. p. dekoruojamas parketas, buazerija, smulkūs medžio dirbiniai. Technika žinota jau senovės Egipte. Buvo populiari Italijos renesanso dailėje, plito į Vokietiją, Prancūziją, kitas šalis. Lietuvoje baldų su intarsijomis sukurta 17–18 a. (suolai Šv. Jonų, Šv. Teresės bažnyčiose Vilniuje). Medžio dirbinių, dekoruotų intarsija, 20 a. pirmoje pusėje sukūrė J. Prapuolenis, G. Bagdonavičius ir kiti.
917