integriniai grandynai: a – puslaidininkinio integrinio grandyno (atmintyno) lustas, b – hibridinio integrinio grandyno lustas

intègrinis grandýnas, telktnis grandýnas, mikrograndýnas, elektroninis įtaisas signalams apdoroti, stabilizuoti, keisti, formuoti, generuoti. Labai glaustos sandaros, dažniausiai apibrėžtos konstrukcijos (turi korpusą ir prijungimo priemones). Sudarytas iš elektroninių, elektrinių, optinių, optoelektroninių, akustoelektroninių arba mišrių elementų. Pagal elementus skiriami ir patys integraliniai grandynai. Grandynai, neturintys komponentų, vadinami monolitiniais, turintys komponentų, vadinami jungtiniais (puslaidininkiniai) arba hibridiniais (nepuslaidininkiniai). Yra integraliniai grandynai su dvikrūviais tranzistoriais ir integraliniai grandynai su MDP (metalo, dielektriko ir puslaidininkio) lauko tranzistoriais. Pagal sudėtingumą integraliniai grandynai būna: mažo telkimo (turi dešimtis elementų), vidutinio telkimo (turi šimtus elementų), didelio telkimo (turi tūkstančius, dešimtis tūkstančių elementų), labai didelio telkimo (turi šimtus tūkstančių, milijonus elementų).

Integraliniai grandynai, turintys milijonus tranzistorių, kartais vadinami ultradidelio telkimo integraliniais grandynais. Pagal apdorojamų signalų pobūdį integraliniai grandynai būna analoginiai (skirti netrūkiems signalams apdoroti, pvz., stiprinti), skaitmeniniai ir loginiai (trūkiems, dažniausiai dvilygiams signalams) ir mišrieji. Didžiausio telkimo būna skaitmeniniai grandynai. Metaliniais išvadais integralinis grandynas jungiamas prie išorinių grandinių. Jo korpuse įmontuojama svarbiausia dalis – lustas (plonas monokristalinio silicio arba dielektrinis ar dielektriku dengtas metalinis padėklas su visais grandyno elementais ir sąjungiais). Integraliniai grandynai naudojami kompiuteriuose, medicinos aparatūroje, informacijos perdavimo sistemose, bevieliuose telefonuose, erdvėlaiviuose ir kitur.

Idėją visą grandyną sumontuoti viename mažame puslaidininkio gabalėlyje 1952 paskelbė Geoffreyʼis Williamas Arnoldas Dummeris (Didžioji Britanija). 1958 pabaigoje J. Kilby išbandė integralinį grandyną germanio gabalėlyje, tuo pat metu R. N. Noyce’as, kaip puslaidininkį panaudodamas silicį, sukūrė tobulesnį būdą integralinimsi grandynams gaminti. 2000 Nobelio fizikos premija už integralinio grandyno išradimą buvo paskirta J. Kilby (R. N. Noyce’as mirė 1990). Pirmieji praktikoje taikomi integraliniai grandynai pagaminti 1961 Jungtinėse Amerikos Valstijose. 21 a. pradžioje dažniausiai naudojami silicio monolitiniai integraliniai grandynai. Lietuvoje integralinius grandynus pradėta gaminti 1968.

2373

-mikroschema

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką