intrònas, eukariotų ir archėjų geno dalis, kuri yra transkribuojama (transkripcija). Pirminėje ribonukleorūgštyje (pre‑RNR) intronai yra pašalinami, kitos pre‑RNR dalys (egzonai) sujungiamos. Įvairūs genai turi skirtingą intronų skaičių. Nuo to priklauso, kiek vienas genas gali koduoti skirtingų RNR, o šios – baltymo formų (izofermentų). Nuo kai kurių genų (ypač nerviniame audinyje) gali susidaryti iki 1 mln. skirtingų RNR, nes intronai gali būti iškerpami įvairiais būdais: pašalinant visus intronus, tik dalį ar įvairius derinius arba paliekant visus intronus. Intronuose ir egzonuose yra specialios nukleotidų sekos, padedančios taisyklingai iškirpti intronus ir reguliuoti iškirpimo būdą. Šioms intronų sekoms pakitus sutrinka normalus intronų iškirpimas – įvyksta vadinamosios intronų mutacijos. Jos gali būti įvairių paveldimų žmogaus ir gyvūnų ligų priežastis. Dažniausiai intronuose specialios genetinės informacijos nėra, bet kai kurie intronai gali koduoti baltymus (genas gene) arba ribozimus (RNR, kurios pasižymi katalitinėmis savybėmis). Dažnai intronuose yra reguliacinių sekų, būtinų genų veiklos reguliacijai. Tame pačiame gene intronų dydis labai įvairus. Didžiausi žmogaus ir drozofilos genų intronai yra 70–100 kilobazių.
3163