investúotojas, valstybė, tarptautinė organizacija, šalies ar užsienio juridinis ar fizinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti įmonė, įstatymų nustatyta tvarka investuojantys nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą kapitalą. Pagal investuojamo kapitalo nuosavybės formą skiriama valstybinis ir privatus investuotojas, pagal investicijų dydį ir tikslą – strateginis, finansinis ir smulkusis. Strateginis investuotojas įvertina įmonės, į kurią investuojama, būklę, aktyviai valdo įmonę, gilinasi į įmonės veiklos įvairius aspektus ir smulkiausius biudžeto straipsnius, stengiasi kuo labiau sustiprinti įmonę, mažinti sąnaudas, taiko joje pažangias technologijas, rengia įmonę pardavimui, todėl nesiekia greito pelno, nebijo patirti laikinų nuostolių. Finansinis investuotojas pasirengęs parduoti įmonės, į kurią investavo, akcijas, todėl suinteresuotas, kad įmonės akcijų kursas kiltų, tenkinasi vieta įmonės valdyboje ir biudžeto kontrole, per daug nesikiša į įmonės veiklą, nekelia reikalavimų įmonės vadovams, jei jos veikla klostosi gerai. Smulkiajam investuotojui svarbiausia yra įmonės, kurios akcijų įsigijo, pelnas ir dividendai, įmonės akcijų likvidumas vertybinių popierių biržoje. Šis investuotojas siekia gauti išsamią informaciją apie įmonės veiklą, bet įmonės perspektyva domisi tiek, kiek ji lemia įmonės akcijų kainą. Didžiausi investuotojai dažniausiai yra juridiniai asmenys (kai kurie jų dar vadinami instituciniais investuotojais) – depozitinės institucijos (universalieji komerciniai, taupomieji bankai, kredito unijos ir kitos), investiciniai bankai, draudimo ir investicinės bendrovės, investiciniai ir pensijų fondai ir kiti. Iš investuojančių fizinių asmenų grupės išskiriami vadinamieji investavimo tarpininkai (specialistai), kurie tam tikrais atvejais atstovauja investuotojams – padeda apsispręsti dėl investicijų tikslingumo, vykdo reikiamas operacijas (pavedimus). Šiais tarpininkais gali būti atsakingi bankų pareigūnai, brokeriai (finansų makleriai), finansų analitikai, investicinių ar pensijų fondų vadybininkai ir kiti.
investuotojų požiūris į riziką
Pagal investuotojų požiūrį į riziką ir elgesį skiriami rizikos vengėjai, rizikos ieškotojai ir rizikai abejingi investuotojai. Rizikos vengėjas nevengia rizikos, bet rizikuoja tik tada, kai pelno iš investavimo tikimybė yra pakankamai didelė. Šį požiūrį rodo 1 kreivė (paveikslas). Iš visų investuotojų rizikos vengėjas linkęs mažiausiai rizikuoti, jis tikisi pelno ir pretenduoja į minimalias pajamas ir mažiausią riziką. Pajamų (grąžos) padidėjimas jam turi būti didesnis negu rizikos padidėjimas. Rizikos ieškotojui pajamų padidėjimas (3 kreivė) visada proporcingai mažesnis nei rizikos padidėjimas. Rizikai abejingam investuotojui reikalingų pajamų padidėjimas visada proporcingas rizikos padidėjimui (2 kreivė). Faktiškai kiekvienam investuotojui būdingi įvairūs bruožai, pavyzdžiui, jis veikia kaip rizikos vengėjas, kai nori apsidrausti, ir kaip rizikos ieškotojas, kai perka loterijos bilietus. Kiekvienas investuotojas nori rasti tokį pajamų ir rizikos derinį, kuris jį visiškai tenkintų.
Investuotojų teisių apsauga susijusi su šalies valstybine investavimo politika, investuotojų teisių garantijos ir investicijų apsauga šalies ūkio subjektų ar užsienio investuotojų atžvilgiu numatoma atitinkamais įstatymais.
LIETUVOJE pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą (1999) skiriamos 3 pagrindinės investuotojų grupės: valstybė (ir užsienio) ir savivaldybė; juridiniai asmenys; fiziniai asmenys. Kiekviena investuotojų grupė pagal ūkio subjektų rūšį, dydį ir kita dar gali būti skirstoma smulkiau.
2455