įprotis

protis, žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Gali tapti vadinamuoju funkciniu poreikiu, skatinančiu žmogų vienaip ar kitaip elgtis. Susidaro nuolat kartojant išmoktą veiksmą. Įpročiui susidaryti svarbu, kad atliekamas veiksmas turėtų teigiamą emocinį poveikį – keltų gerą fizinę savijautą ir teiktų pasitenkinimą. Kitaip nei įgūdis, įprotis yra reikmė atlikti veiksmą ir tam tikromis sąlygomis dažniausiai realizuojamas. Pagal veiklos sritis skiriami elgesio, mokymosi, darbo, buitiniai ir kiti įpročiai. Gali būti naudingi arba žalingi. Daugelis įpročių susidaro vaikystėje, dažniausiai mėgdžiojant suaugusiuosius.