Ìpso mšis (301 pr. Kr.), vienas didžiausių diadochų kovos dėl valdžios ir Aleksandro Makedoniečio valdų perdalijimo mūšių. Įvyko Frigijoje, prie Ipso miesto (Mažoji Azija).
315 pr. Kr. sudaryta Seleuko I Nikatoro, Ptolemajo I Sotero, Lisimacho ir Kasandro koalicija siekė sutrukdyti Antigonui I Vienaakiui (306 pasiskelbė Makedonijos, Mažosios Azijos, Sirijos ir Šiaurės Mesopotamijos karaliumi) ir jo sūnui Demetrijui I Poliorketui atkurti Aleksandro Makedoniečio laikų imperiją (302 Demetrijas I Poliorketas Korinte sušaukė graikų polių kongresą ir faktiškai atkūrė 337 Pilypo II suburtą Korinto sąjungą).
302 pr. Kr. jungtinės Seleuko I Nikatoro (nuo 306 Babilonijos karalius), Lisimacho (nuo 306 Trakijos karalius) ir Kasandro (nuo 306 Makedonijos karalius) pajėgos (apie 70 000 žmonių) išžygiavo į Mažąją Aziją ir prie Ipso susirėmė su didesne Antigono I Vienaakio kariuomene (apie 70 000 pėstininkų, apie 10 000 raitelių). Sąjungininkų pergalę lėmė Seleuko I Nikatoro drambliai, kurie sutrukdė Demetrijui I Poliorketui, sumušusiam ir persekiojusiam Seleuko I Nikatoro sūnaus Antiocho I Sotero raitelius, grįžti padėti tėvui.
Mūšį pralaimėjęs Antigonas I Vienaakis žuvo, Demetrijas I Poliorketas pabėgo, beveik visa Mažoji Azija buvo prijungta prie Lisimacho valdų. Po Ipso mūšio Aleksandro Makedoniečio imperija galutinai suiro.
879